Tiesa, nors ne visiškai aiškiai nurodytos eismo įvykio aplinkybės ar patirti apgadinimai dažniausiai netrukdo nustatyti tikrojo kaltininko, neramina tai, kad dalis deklaracijų klaidingai užpildomos sukčiavimo sumetimais – siekiant nuslėpti kaltę, gauti nepriklausančią draudimo išmoką.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis prisiminė net atvejį, kai į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo žmogus kreipėsi su padirbta deklaracija, kitam vairuotojui net nežinant.
Perbraižė kaip norėjo
Klaidos deklaracijose pasitaiko dažnai, bet piktybiniai sukčiavimai yra daug pavojingesni, nes taip gali nukentėti visai nekaltas vairuotojas.
„Šiuo atveju jau kalbame ne apie klaidas, bet apie sąmoningą sukčiavimą. Yra net keletas dažniausiai pasitaikančių schemų. Viena jų – deklaracijoje pateikiami visai ne to žmogaus, kuris padarė eismo įvykį, asmens duomenys.
Taip dažniausiai daroma dėl to, kad nebūtų regreso, kai vairuotojas neatitinka draudimo sąlygų ar iš viso neturi teisės vairuoti“, – aiškina BTA specialistas.
Tyčinėmis klaidomis laikomas ir eismo dalyvių apgaudinėjimas. Tuomet draudikams jau tenka dirbti kone detektyvų darbą.
„Yra tekę susidurti su atvejais, kai aplinkybės nurodytos atvirkščiai, o nukentėjusįjį bandoma įkalbėti pasirašyti kaip kaltininką. Yra buvę ir visai kraštutinių atvejų: kaltininkas savo ruožtu suklastojo deklaracijas, perbraižė schemas ir kreipėsi į nukentėjusiojo draudimą, prašydamas išmokos“, – aiškino A. Žiukelis.
Todėl įvykus avarijai svarbu nedelsti ir nukentėjus kuo greičiau kreiptis dėl išmokos.
Kaip paaiškino bendrovės atstovas Borisas Kuzmas, įtarimų tąkart kilo, kai draudikai iš abiejų vairuotojų gavo skirtingas to paties įvykio deklaracijas. Kaltininkas neprisipažino suklastojęs dokumentą, todėl ekspertai turėjo daug darbo besiaiškinant tikrąsias aplinkybes.
Kaip tvirtino pašnekovas – toks atvejis buvęs ne vienintelis. Klastojimų pasitaiko ir dažniau, o bene dažniausias sukčiavimo būdas yra įvairūs prašymai susitarti.
Tačiau kilus įtarimams ar nežinant, kaip užpildyti deklaraciją, svarbu nepanikuoti, atidžiai tikrinti dokumentus ir šiukštu nepasiduoti siūlymams „susitarti vietoje“.
Didžiausias iššūkis – eismo schemos ir aplinkybės
Specialisto teigimu, eismo įvykis dažnu atveju yra stresas eismo dalyviams, o deklaracijos pildymas tokiu atveju tampa nemenku iššūkiu, todėl klaidų išvengti sunku.
„Tikėtina, kad eismo įvykio deklaraciją daugelis vairuotojų pildo vos vieną kitą kartą gyvenime ir šioje situacijoje praktikos, tiesa pasakius, geriau ir neturėti. Retas kuris vairuotojas yra iš anksto įsigilinęs, be progos gerai išsianalizavęs, ką reiktų daryti konkrečiu atveju.
Todėl atsidūrus stresinėje situacijoje ir prireikus ją pildyti, klaidų ir dviprasmybių išvengti išties sunku. Būtent todėl rekomenduočiau bent kartą pamėginti deklaraciją atsispausdinti ir užpildyti ramybės būsenoje, nesant jokio reikalo, vien tam, kad žinotumėte, ką ir kur svarbu pažymėti, kur pasirašyti“, – sako A. Žiukelis.
Pasak jo, didžiausiu iššūkiu, pildant eismo įvykio deklaraciją, tampa eismo schemos: dalis jų labiau panašios į modernaus meno kūrinius nei į informatyvias schemas, todėl išsiaiškinti, kokia situacija buvo susidariusi iš tikrųjų, kartais beveik neįmanoma.
Taip nutinka, jei vairuotojai pamiršta pažymėti judėjimo kryptį, transporto priemonių išsidėstymą kelyje, kelio ženklus bei ženklinimą, kitus aktualius dalykus.
„Tikrai gauname itin kūrybingai nupieštų eismo įvykių schemų, kurios dažniau kelią šypseną nei padeda realiai suprasti įvykį. Svarbu žinoti, kad braižant schemą būtinas aiškumas, visų elementų ir aplinkybių pažymėjimas“, – aiškino A. Žiukelis.
Dar viena sunkumų vairuotojams kelianti eismo deklaracijos vieta – aplinkybių nurodymo grafa. Čia retai kas atkreipia dėmesį į papildomą žvaigždutę, ties kuria nurodoma, jog reikia išbraukti netinkamas aplinkybes. Tiesa, jos vos kelios.
„Aplinkybių nurodymas pildant deklaraciją itin svarbus, tačiau vairuotojus suklaidina tai, kad reikia ne tik pažymėti tinkamas aplinkybes, bet ir išbraukti tai, kas netinka. Pasitaiko, kad įvykio dalyviai iš viso nepažymi nei vienos aplinkybės.
Tai tokia pat klaida, kaip ir neteisingas aplinkybių žymėjimas. Kitaip tariant, užpildžius šią grafą turi būti galima lengvai išskaityti visas įvykusio incidento aplinkybes“, – priminė A. Žiukelis.
Kur dėti parašą?
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – eismo įvykio dalyvių parašai netinkamose vietose.
„Reikia atsiminti, kad deklaracijoje, jei sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, du kartus pasirašo tik kaltininkas – vieną kartą toje vietoje, kurioje ir turi pasirašyti prisiimdamas kaltę, o kitą kartą – patvirtindamas, kad sutinka su deklaracijoje pateiktais duomenimis.
Kitas eismo įvykio dalyvis parašą deda tik vieną kartą – patvirtindamas deklaracijoje pateiktus duomenis. Taisyklė lyg ir paprasta, tačiau ne retai tenka matyti, kad kaltininko laukelis iš viso paliekamas tuščias, arba jame pasirašo asmuo, kuris realiai yra nukentėjusysis“, – svarbią taisyklę aiškino specialistas.
Pasak jo, jei nesate tikri, kur pasirašyti ir ar tikrai esate kaltas dėl eismo įvykio, o galbūt patiriate spaudimą, verta kreiptis pagalbos į aplinkinius, artimuosius, ar tuos, kurie galėtų ne tik nuraminti, bet ir konstruktyviai patarti, įvertinti susidariusią situaciją. Jei tokių pagalbininkų nėra – prieš pasirašant tikrai verta kreiptis į policiją.
„Netyčiniai klaidingai užpildytų deklaracijų atvejai gal kiek prailgina administravimo laiką, tačiau dažniausiai nesukelia problemų, nes tuomet aiškinantis aplinkybes visi dalyviai noriai bendradarbiauja, o mes aiškiai matome, kad užpildyta deklaracija buvo tiesiog streso padarinys.
Tuo tarpu dėl piktybinių pažeidimu nusprendusiems pagudrauti vairuotojams bei tiems, kurie nuo jų nukentėjo, gresia kur kas rimtesnės problemos“, – priminė specialistas.
