Pastarosiomis dienomis važiuojant per Sibirą už Baikalo ežero dieną iš dienos druskininkietį keliauninką stebina visiška jo tuštuma, toliai ir pakeliui sutinkami nutrūktgalviai keliautojai.
Sibire padangų nėra
Rugpjūčio 17 dieną startavęs savo gimtinėje Druskininkuose K. Mieliauskas su nuklydimu pas toli nuo namų gyvenančius Lietuvius įveikė jau beveik 10 tūkst. km.
Jis pralėkė didžiąją Skovorodino sankryžą su keliu link Magadano ir jau tuoj pasieks Rusijos galą – Vladivostoką, iš kurio kelsis į Šiaurės Ameriką. O dar prieš porą dienų keliautojas galėjo ir užstrigti ilgesniam laikui.
Iš tiesų ir užstrigo dienai prie Baikalo ežero. Problema – anksčiau nei planuota susidėvėjo jo „KTM 790 Adventure“ motociklo galinė padanga.
Motociklas visiškai naujas, šių metų modelis, o tokių tame krašte niekur nėra.
Bet padanga juk tinka nuo bet kokio motociklo. Tačiau niekas ten nematė 18 colių motociklo ratų. Rusijos gilumoje transporto priemonių amžius dažnu atveju pilnametystę siekia.
Važiuoti toliau buvo blogas variantas, mat toliau – visiškas niekas, jokios civilizacijos. O čia – bent didelis Irkutsko miestas.
Jo motociklų klubas vargais negalais ir surado padangą Karolio motociklui.
Tad prie Baikalo ežero praleidęs tik vien dieną jis galėjo tęsti kelionę toliau link Čitos, dar kitą dieną – link Skavorodino sankryžos.
„Nuo Čitos iki čia šiandien nuvažiavau 945 kilometrus. Čia jau ruduo. Medžiai gelsta, ir nors dieną temperatūra pasiekia 25 laipsnius šilumos, naktimis ji krenta arti nulio.
Kelio danga gera, bet jis visas labai banguotas. Kaip pas mus po asfaltu kokios šaknys prasimuša, tai čia taip po tūkstantį kilometrų važiuoju.
Džiugu, kad motociklo važiuoklė labai gerai dirba, nenuvargina, kaip tikėjausi“, – apie savo kelionės progresą kalbėjo K. Mieliauskas.
Jį labiausiai stebina Sibiro tuštuma, jo dydis. Jau kelinta diena iš eilės nesibaigianti taiga: tai bekraščiai miškai, tai tušti laukai, ir tik vienas vienintelis kelias per visą Rusiją.
Japonas ant mopedo
K. Mieliauskas toli gražu ne vienintelis pramuštgalvis keliautojas su beprotiškiausiomis idėjomis.
Tokių žmonių procentas gal ir nedidelis, tačiau tarp daugiau nei 7 milijardų pasaulio gyventojų jų atsiranda nemažai.
O kai tokiems keliautojams per pasaulį yra tik vienas kelias, jie būtinai susitiks.
Taip viduryje niekur K. Mieliauskas susitiko su motociklininku iš Japonijos.
63 metų garbus vyriškis keliauja su 110 kubinių centimetrų vieno cilindro variklį turinčiu mopedu. Keliauja jau tris mėnesius, aplankė visus „stanus“, susuko 30 tūkst. km ir važiuoja namų link.
K. Mieliauskas džiaugiasi, kad Sibiro gaisrų pasekmių jau nebesijaučia.
Oras gražus, nėra smogo, nėra dūmų. Nors sutiktas vietinis grybautojas sakė, kad nuo Irkutsko pusės atėjusi migla čia sklandė dar prieš gerą savaitę.
Pasiūlė geriau saugotis meškų, kurios mėgsta išeiti į kelią. Čia civilizacijos nedaug, karaliauja gamta.
Pasigedo degalinių
Civilizacijos labiausiai trūksta motociklui. Automobiliai turi didelius degalų bakus.
Motociklai – ne itin. Ir jiems reikia stoti pasipildyti atsargas kas kelis šimtus kilometrų. O degalinių kelyje kuo toliau, tuo mažiau.
„Atstumai tarp degalinių dideli. Ir nors navigacijos sistema rodo kiekvieną kolonėlę, nebūtinai kiekviena jų bus veikianti. Ir čia vyksta įdomus žaidimas.
Kelis kartus teko tikrinti, kiek kilometrų galima nuvažiuoti, kai motociklo kompiuteris rodo nulį likusių kilometrų“, – sakė K. Mieliauskas.
Jis pasigyrė, kad visus šiuos žaidimus kol kas laimėjo.
Kolonėlės įvairiausios. Ir prabangios europietiškos „Rossneft“, ir tiesiog surūdijusios degalų bačkos šalia kelio.
Kai jos viena nuo kitos nutolusios per kelis šimtus kilometrų, K. Mieliauskas nebesirenka iš kur geresnius degalus gauti. Pila tai, kas yra.
„KTM žirgas neišrankus savo avižoms ir važiuoju nejausdamas jokio skirtumo, motociklo variklis dirba puikiai.
O tai reiškia, kad arba degalai visur vienodi, tik kolonėlės stipriai skiriasi, arba variklis neišrankus ir dirba maitindamasis bet kuo“, – mąstė keliautojas, kuriam iki Vladivostoko buvo likusios tik pora dienų kelio.
Toliau jo laukia logistiniai iššūkiai.
Vladivostoke pasibaigs Azijos žemynas. Toliau – Šiaurės Amerika, tačiau norint ją pasiekti teks persikelti per Ramųjį vandenyną.
