Įrengė dar 50 vaizdo kamerų: stebės ir iš Televizijos bokšto, bet kiekvienas pasižiūrėti negalės

Gatvių sankryžas praėjusią savaitę pradėjo stebėti dar 50 naujų vaizdo kamerų. Kad galėtų matyti transporto grūsčių ilgį, po mėnesio vaizdo stebėjimo sistemos bus užkeltos ir į Televizijos bokštą.

„Susisiekimo paslaugų“ valdymo centrą pasiekia gatvių vaizdai iš 147 kamerų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Susisiekimo paslaugų“ valdymo centrą pasiekia gatvių vaizdai iš 147 kamerų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Apanovičiaus rankoje – transporto srautų jutiklis. Jų mieste yra 1200.
A.Apanovičiaus rankoje – transporto srautų jutiklis. Jų mieste yra 1200.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 23, 2019, 7:19 AM, atnaujinta Sep 23, 2019, 8:04 AM

Iki šiol mieste buvo 97 vaizdo kameros. Tiesa, naujų 50 kamerų fiksuojamo vaizdo dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų vilniečiai internete nematys. Mat jos duomenis teiks ne tik „Susisiekimo paslaugoms“, bet ir policijai. O pareigūnai stebės ne tik eismą, bet ir asmenis.

Tačiau vien vaizdo kameros, šviesoforai ir transporto srautų jutikliai miesto nuo grūsčių neišgelbės. „Susisiekimo paslaugų“ specialistai įspėjo – jeigu iš priemiesčių kiekvieną rytą užgriūvančių gatves automobilių skaičius grėsmingai augs, ateityje spūstys tik didės.

Užgriebs spūsčių vaizdą

Naujos vaizdo kameros įrengtos tose sankryžose, iš kurių „Susisiekimo paslaugų“ specialistai anksčiau negaudavo duomenų. Taip pat jie netrukus matys vaizdą, kokio ilgio spūstys formuojasi Laisvės prospekte, Oslo, Gariūnų gatvėse.

Anot „Susisiekimo paslaugų“ Eismo valdymo skyriaus vadovo Roberto Markovskio, Televizijos bokšte sumontuotos trys vaizdo kameros labai svarbios.

Mat visos kitos vaizdo kameros rodo tik susigrūdimą prie pačios sankryžos. O šios trys užgriebs visą spūsties vaizdą.

R.Markovskiui nerimą kelia automobilių srauto nuo Molėtų, Ukmergės ir Trakų padidėjimas. Jis per metus išaugo 40 procentų: „Jeigu taip ir toliau didės, po trejų metų mieste transporto srautai išaugs du kartus.“

Ragina vežti kaimyną

Šią nelinksmą prognozę jis pagrindė tyrimo rezultatais. Nustatyta, kad 2017 metais apie 150 tūkst. automobilių iš priemiesčių kiekvieną darbo dieną įsiliedavo į Vilniaus transporto srautą.

Sostinės gatvėse tuo metu iš viso buvo 370 tūkst. automobilių. Pokytis per metus sudarė net 13 procentų.

Taip pat tyrėjai nustatė, kad viename automobilyje vidutiniškai važiavo 1,32 žmogaus, o Nyderlanduose šis skaičius siekė net iki 3 žmonių.

„Jeigu kiekvienas vairuotojas, automobiliu išvažiuojantis į gatves, įsisodintų kaimyną, transporto priemonių būtų perpus mažiau, grūstys beveik išnyktų“, – svarstė R.Markovskis.

Platins Taurupės gatvę

Tai nė motais Pilaitės prospektu kas rytą keliaujantiems vairuotojams. Beveik pusėje automobilių – vos vienas žmogus. Tačiau ir jie piktinasi, kad grūstys Pilaitės prospekte atėjus rudeniui rytais prasideda jau prieš 7 valandą.

„Susisiekimo paslaugų“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius priminė, kad Pilaitėje planuojama statyti dar apie 8 tūkst. butų. Tad nieko nekeičiant padėtis tik blogės.

Todėl jau netrukus iki keturių eismo juostų ketinama platinti Taurupės gatvę, kuri driekiasi lygiagrečiai Pilaitės prospektui. Kartu šalia jos bus įrengti dviračių takai.

Pokyčiai laukia ir Pilaitės prospekte, kur į abi puses bus įrengta A juosta. Jie bus įgyvendinami kartu su naujo didžiulio prekybos centro statybomis.

Vairuotojai – neatidūs

Kiek padidėtų sankryžų pralaidumas, jeigu vairuotojai nekalbėtų telefonu ar prie vairo nenaršytų, nevalgytų, nežioplinėtų?

Praėjusių metų rudenį atliktas tyrimas parodė, kad vairuotojai nėra atidūs. Jis buvo atliekamas du kartus.

Paaiškėjo, kad žaliam šviesoforo signalui degant 27 sekundes sankryžos pralaidumą būtų galima padidinti vidutiniškai 35 procentais.

„Dėl pašalinės veiklos vairuotojai ne tik per vėlai pajuda užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Dėl naudojimosi telefonu, valgymo, gėrimo ar dažymosi prie vairo įvyksta ir avarijų“, – tikino R.Markovskis.

Keičia šviesoforų ciklus

Nors vairuotojai piktinasi dėl rugsėjo mėnesį padidėjusių grūsčių, R.Markovskis tikino, kad sistema, kai į eismo valdymo centrą iš sankryžų atkeliauja duomenys apie didesnius srautus, veikia be priekaištų.

„Sistema pati suskaičiuoja, koks šviesoforų reguliavimo planas yra geriausias, ir jį nusiunčia į sankryžą“, – pasakojo R.Markovskis. Beje, dėl tos priežasties Vilniuje neatsiranda daugiau šviesoforų, kuriuose įdiegta laiko atskaita.

Šviesoforų ciklų ilgis vienoje sankryžoje per dieną gali skirtis kelis kartus.

Iš viso sostinėje šviesoforais reguliuojama 280 sankryžų. Jose įrengta apie 2 tūkst. transporto srautų jutiklių.

1200 jų įrengta virš sankryžų ir yra panašūs į vaizdo kameras. Dar 200 jutiklių sankryžose pakeista šiuolaikiškais, jie veikia kaip termovizoriai.

Taip pat sankryžose sumontuota apie 700 indukcinių jutiklių, bet jų pamažu atsisakoma.

Labiausiai indukciniais jutikliais nepatenkinti motociklininkai, nes įranga prie sankryžos atriedėjus motociklui ne visada sureaguoja. Indukciniai jutikliai pigesni nei kiti, todėl kitose valstybėse jie dažnai naudojami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.