Savo ruožtu koalicinės Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pažymi, kad šiemet augo biudžeto pajamos iš akcizų, kitų kelių mokesčių, tad kelių finansavimą būtų galima peržiūrėti atidžiau.
Ketvirtadienį pirmąkart pristatytame ir Vyriausybės patvirtintame kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams iš viso numatyta 715,3 mln. eurų: 543 mln. eurų KPPP lėšų, dar 130,5 mln. eurų planuojama surinkti iš laikinojo bankų solidarumo įnašo. Beveik 42 mln. eurų norima skirti iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
2023 m. KPPP sudaro 543,2 mln. eurų, bendra suma kelių priežiūrai ir plėtrai – 617 mln. eurų.
Anot A.Butkevičiaus, su panašiu KPPP finansavimu bus sudėtinga ne tik gerinti, bet ir palaikyti gan prastą šalies kelių būklę.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys pažymi, kad dėl pastaraisiais metais itin pakilusios infliacijos kelių priežiūros projektai pabrango, jų atliekama mažiau.
„Pernai infliacija buvo virš 20 proc., dabar turime mažėjančią. Bet yra lyginamosios bazės efektas – pernai buvo 20 proc., dabar 4 proc. – bet kainos nemažėja, prie 20 proc. reik pridėti tuos 4 proc. Projektai praėjusiais ir šiais metais pabrango apie 20 proc. Reiškia, kad darbų atlikome beveik 20 proc. mažiau“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė A.Butkevičius.
„Kitas dalykas, matome, kokia yra netgi magistralinių kelių būklė. Matome, kad tie įsipareigojimai, kurie buvo Vyriausybės priemonių plane, kad bus kelias užbaigtas į Uteną, tikrai nebus padaryti“, – teigė jis.
Seimo narys svarsto, kad vien kelių kokybei palaikyti reiktų apie 800 mln. eurų.
„Netgi regioninių kelių būklės išlaikymui – ne gerinimui, o išlaikymui – reikėtų apie 800 mln. eurų (ir magistralinių kelių būklės atstatymui ir kokybės išlaikymui)“, – teigė A.Butkevičius.
„Jei būtų laikinos infliacinės pajamos „nuėję“ į projektų indeksavimą, būtume turėję didesnę naudą mūsų ekonomikoje“, – tikino politikas.
Tuo metu V.Mitalas ragino atidžiau pasižiūrėti į kelių sektoriaus finansavimą ir tam, anot jo, reikalingas visos Vyriausybės dėmesys.
„Dėl Seime šiais metais priimtų sprendimų, t. y. žaliųjų akcizų didinimo, automobilių kelių mokesčių, vinječių didinimo, kitais metais matome gerokai didesnius skaičius. Biudžete papildomos sumos pinigų leidžia visą perskirstymo rodiklį padidinti nuo 32,1 iki 33 proc. bendrojo vidaus produkto“, – tvirtino parlamentaras.
„Tačiau bendras kelių finansavimas lieka labai panašiame lygyje ir čia reikalingas visos Vyriausybės dėmesys“, – teigė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatydama biudžetą teigė, kad projekte numatomos lėšos kelių infrastruktūros finansavimui atitinka šalies galimybes. Pasak jos, Vyriausybė jau yra padariusi tam tikrų sprendimų, kurie lemia didesnį kelių finansavimą.
„Visos lėšos keliauja keliams, jiems finansavimas yra 715 mln. eurų iš trijų skirtingų šaltinių. Manome, kad pasiūlytas finansavimo lygis atliepia tas galimybes, kurias šiandien valstybė turi“, – ketvirtadienį sakė G.Skaistė.
Vis tik susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad tam, jog kitais metais būtų galima įgyvendinti strateginius projektus, KPPP biudžetui reikia papildomų 150 mln. eurų. Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu šalyje norima matyti kelių būklės ženklesnį gerėjimą, papildomai reikėtų dar apie 340 mln. eurų.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro 207 mln. eurų, o finansavimo trūkumas kitąmet gali pasiekti 340 mln. eurų. 2024 m. viešųjų finansų planas kitą savaitę jau bus teikiamas parlamentui. Kad Seime tikimasi aštrių diskusijų būtent dėl kelių finansavimo pripažįsta ir premjerė Ingrida Šimonytė, vis tik pabrėžianti, jog daug erdvės biudžete papildomoms išlaidoms nėra.
Biudžeto rengėjų suplanuotas 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto deficitas – itin artimas fiskalinę drausmę ES reglamentuojančiame Stabilumo ir augimo pakte numatytam reikalavimui neturėti didesnio nei 3 proc. deficito.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad pagal Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą, 2024 m. valstybės pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
