Grupė Seimo narių siekia keisti greičio matuoklių įrengimo tvarką, apie galimus pokyčius ir jų siekimą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo vienas iš projekto iniciatorių, Seimo narys Andrius Kupčinskas.
Pasak Seimo nario, ta pati institucija neturėtų formuoti reikalavimų ir kartu juos prižiūrėti. Be to, greičio matuokliai nėra vienintelė eismo saugumą užtikrinanti priemonė, todėl itin gausus jų diegimas kelia klausimų.
„Seimo Ekonomikos komitetas visos kadencijos metu atlieka parlamentinę kontrolę. Pastebime, kad ankstesniais metais vidutiniškai buvo įrengiami šeši ar aštuoni greičio matuokliai per metus, tai 2023 m. pavasarį mums sukėlė nuostabą, kad žadama įdiegti virš 50 greičio matuoklių už maždaug 2,2 mln. eurų.
Tada pradėjome aiškintis sąlygas, kur ir kaip jie bus įdiegti, paprašėme Kelių direkcijos, kad nurodytų vietas ir esminis pažadas buvo, kad ten, kur yra saugios eismo sąlygos, tai yra, autostradose ir greitkeliuose, jie įdiegiami nebus.
Vasaros metu pamatėme, kad greičio matuoklių atsiranda vis daugiau ir daugiau, todėl kartu su kolegomis ėmėme žiūrėti Saugaus eismo keliuose įstatymo projektą, ar vienintelė saugumą kelyje užtikrinanti priemonė yra greičio matuokliai. Mums atrodo, kad yra svarbu ir atitvarai, ir tvoros nuo gyvūnų, kurių keliuose dabar itin gausu, net draudikai nustatė, kad vis daugiau žalų patiriama.
Pradėjome aiškintis, ar ta pati institucija – Kelių direkcija – turi ir formuoti politiką, ir ją įgyvendinti bei kontroliuoti. Atrodo, kad taip neturėtų būti, juo labiau kad sulaukėme ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, kad ta pati institucija neturėtų to daryti“, – apie rengiamų pokyčių priežastis pasakoja A.Kupčinskas.
Kaip tikina pašnekovas, greičio matuoklių reikalingumu nėra abejojama, tačiau įstatymo projektu būtų bandoma atskirti reikalavimų formavimą ir jų vykdymą.
„Nesakau, kad greičio matuoklių nereikia. Atskirose, juodžiausiose kelių vietose jie tikriausiai yra nepamainoma priemonė, kol nėra pritaikytos visos kitos priemonės. Matyt, kad tai suprasdama Kelių direkcija paskelbė, kad nutraukia viešąjį pirkimą.
Mes siūlome, kad viena institucija turėtų nustatyti saugumo keliuose politiką, o kita – diegti saugumo priemones. Galbūt ateityje politiką formuos Vidaus reikalų ministerija kartu su policija, o priemones įgyvendins Kelių direkcija“, – galimą ateities scenarijų pateikia A.Kupčinskas.
Paklaustas, ar reikia keisti sprendimų priėmimo mechanizmą, Seimo narys teigia, kad įtarimų kelia tai, kad konkursus beveik visada laimi viena įmonė.
„Matome, kad greičio matuokliai nėra vienintelė saugumą keliuose užtikrinanti priemonė. Ji yra viena iš kokių penkių. Suprantu, kad Kelių direkcijos biudžetas nėra toks, kokio visi norėtų, o norėtų milijardinio biudžeto. Dabar, patvirtinus kitų metų biudžetą, turime virš 700 mln. kartu su europinėmis ir bankų solidarumo mokesčio lėšomis.
Norėtųsi, kad būtų skiriamas dėmesys ir kitoms saugumo priemonėms, o ne tik šiai vienai priemonei. Įtarimų kelia tai, kad per kelis dešimtmečius greičio matuoklių diegimo konkursus laimi praktiškai ta pati įmonė“, – sako A.Kupčinskas.
Dauguma eismo kontrolės kamerų žymimos vienodai, tačiau mąstoma, kad reikėtų greičio matuoklius pažymėti atskirai, kad vairuotojams būtų aiškiau.
„Viskas dabar persikėlė į 2024 m . pavasario sesiją ir priėmimas greičiausiai vyks tuo metu, nes dabar jau nesuspėjome, įvyko tik svarstymas, kuris sukėlė daug aistrų, bet atrodo, kad supranta ir pati Kelių direkcija, nes atšaukė konkursą ir dabar organizuos jau kitomis aplinkybėmis bei sąlygomis.
O kitas dalykas – gimsta ir kitų idėjų bei iniciatyvų. Pavyzdžiui, kad greičio matuokliai turėtų būti ženklinami vienaip, o kiti matuokliai, kurie prižiūri, ar transporto priemonė yra apdrausta ir turi techninę apžiūrą, būtų žymimi kitaip.
Dabar susidaro įspūdis, kad visur yra įdiegti vien greičio matuokliai, nors pasirodo, kad toje pačioje autostradoje Kaunas–Klaipėda, yra mažuma greičio matuoklių, nors jie visi ženklinami vienodai.
O Kelių eismo taisyklėse mes turime kelis skirtingus ženklus, kurie žymi greičio matuoklius ir kitus stebėjimo įrankius“, – tikina Seimo narys.
Pašnekovas nesutinka su neretai nuskambančiais pasisakymais, jog Seimo nariai tokius įstatymus kuria todėl, kad patys yra prisirinkę baudų už greičio viršijimą
„Strategiją formuoja Susisiekimo ministerija, mes tikrai nesikišime į jų daržą. Įstatymo projektu sakome, kad vyriausybė turėtų nustatyti tvarką, bet vienoms institucijoms pavesti formuoti stragetiją, o kitoms – įgyvendinti saugumo priemones.
Argumentai, kad galbūt supykote ant Kelių direkcijos ar Susisiekimo ministerijos, nes gavote baudą, tai pasakysiu, jog įstatymo bendraautoriai šią kadenciją tokių kvitų neturi“, – kritikams atsako A.Kupčinskas.
Įstatymo projekto iniciatoriai norėtų, kad šalyje būtų daugiau atsižvelgta ne tik į greičio matuoklių, bet ir kitų saugumo priemonių diegimą.
„Kelių direkcija yra paminėjusi, kad ateina ir europinis finansavimas, todėl kitų eismo saugumo priemonių tikrai reikės. Be to, dar neįdiegta „e-tolling’o“ – nuotolinės kelių rinkliavos – sistema, kuriai eismo stebėjimo kamerų tikrai reikės, nes ateityje norima surinkti daugiau lėšų iš sunkiasvorių transporto priemonių.
Jog jie įsigytų ne tik vinjetes pasienyje ir sumokėtų tik už įvažiavimą ir išvažiavimą, nesvarbu, kiek nuvažiavo Lietuvos keliais ir kiek juos sugadino.
Norėtųsi, kad tos universalios priemonės, kurios bus diegiamos, ateityje atliktų daugiau funkcijų, nes technologijos eina į priekį, todėl sakome, kad nereikėtų vienodai ženklinti greičio matuoklių ir eismo kontrolės priemonių.
Jeigu pasižiūrėsime į Vokietiją ar Lenkiją, ten daugiau investuojama į kelių gerinimą, į kitas saugumo priemones ir greičio matuoklių praktiškai nepamatysi“, – pavyzdį pateikia A.Kupčinskas.
Pašnekovas patikina, kad Ekonomikos komitetas šios temos nepaleis iš akiračio ir toliau vykdys parlamentinę kontrolę ir toliau domėsis, kokie procesai vyksta.
