Pirkėjai ėmė staigiai keisti įpročius: neperka senų prabangių mašinų, o dyzelių paklausa sumažėjo iki prieš 10 metų buvusio lygio.
Iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių 71 proc. dalį praėjusį ketvirtį sudarė dyzeliniai. Šio degalų tipo rinkos dalis sumenko 2,5 proc. punkto.
Dėl mokesčio keičia elgesį
Tokia maža dyzelinių automobilių paklausa, pasak autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio, nematyta per paskutinius dešimt metų.
Sumažėjo ir populiariausių naudotų prabangių automobilių pardavimai.
3 serijos BMW pardavimai per trečiąjį ketvirtį krito 5,9 proc., o „Audi A6“ ar 5 serijos BMW – daugiau nei 30 proc.
Guodžia ir tai, kad pagal alternatyviais degalais įvežamus automobilius Lietuva išlaiko geriausią poziciją Baltijos šalių kontekste.
„Sumažėję prestižinių ir dyzelinių automobilių sandoriu kiekiai rodo, kad vairuotojai nežino, kokio siurprizo tikėtis iš valstybės: ar kitąmet jų piniginės tuštės, ar ne.
Prasta šio mokesčio koncepcija, sunkiai paaiškinama logika ir beveik neegzistuojanti komunikacija apie tikslus ar galimus rezultatus skubina pirkėjus keisti savo įpročius.
Tai pastebime jau dabar“, – teigia M. Buzelis.
Transporto skelbimų portalo autoplius.lt duomenimis, trečiąjį 2019-ųjų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje mažėjo M1 bei N1 tipo automobilių sandorių.
Pagal automobilių sandorių skaičių šalies rinka grįžo į 2017 metų lygį.
Skubės parduoti šiais metais
Net ir Vyriausybei nepalaiminus taršos mokesčio projekto, paskutiniam 2019-ųjų ketvirčiui M. Buzelis prognozuoja padidėjusį rinkos aktyvumą.
Anot automobilių rinkos eksperto, naudotų transporto priemonių prekybos verslininkai galimai suskubs parduoti kuo daugiau naudotų automobilių iki naujųjų metų.
„Tikėtina, kad Aplinkos ministerija savo siūlymą tvarkys tol, kol šiam bus uždegta žalia šviesa. Kokybės šio projekto eigoje tikėtis nereikėtų – darbai gali būti daromi paskubomis.
Ir jeigu nuo sausio 1 dienos pirmą kartą Lietuvoje registruojamas automobilis bus apmokestintas už taršą, tikėtina, kad dalis skaidriai dirbančių verslininkų migruos į ir taip gana didelį šešėlį.
Reikėtų ieškoti liberalesnių būdų, kaip mažinti taršą, formuoti vairuotojų nuomones, o ne riboti prekybą ar net nukirsti svarbią ekonomikos šaką“, – akcentuoja M. Buzelis.
Mokestį turi taisyti
Anot jo, tvarus taršos mokestis turi būti periodiškas.
Rinkos ekspertas pridūrė, kad negalima palikti labiausiai pažeidžiamų socialinių sluoksnių be pasirinkimo laisvės.
Taip pat už taršą mokama pinigų suma turi priklausyti ne nuo to, kaip dažnai perkamas ir parduodamas automobilis, o nuo konkretaus automobilio taršos.
„Kol su automobilių parku žaidžiantys valdininkai nesupras, tol realios naudos pasiekti nepavyks.
Būtų liūdna, jeigu už transporto priemonių taršą surinkti pinigai būtų panaudoti ne realiam automobilių taršos mažinimui, o biudžeto skylių lopymui“, – teigia M. Buzelis.
Mažiau įvežė naudotų
Šių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo užregistruota 117,1 tūkst. sandorių, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį įvyko net 122,6 tūkst. arba 4,3 proc. daugiau sandorių.
Lietuvoje jau registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų sumažėjo beveik 2 proc. Tačiau daug didesne dalimi sumenko naudotų automobilių importo rinka.
Pastoviai registracijai į Lietuvą buvo įvežta 37 tūkst. naudotų automobilių arba 16,1 proc. mažiau nei 2018 metų liepos – rugsėjo mėnesiais.
Keitėsi ne tik importo dydis, bet ir vietinėje rinkoje pasirenkami automobiliai.
„Pastebėjome, kad šį ketvirtį į Lietuviai rinkosi beveik trečdaliu mažiau populiariausių prabangių automobilių, o ekonominės klasės modelių sandorių skaičius išliko stabilus arba keitėsi tik simboliškai“, – pakitusius duomenis komentuoja M. Buzelis.
Pirko brangesnius automobilius
Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad trečiąjį šių metų ketvirtį net 15 proc. arba 600 eurų padidėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina – ji pasiekė 4400 eurų ribą.
Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šis rodiklis siekė 3800 eurų.
Tačiau anot M. Buzelio, tai nereiškia, kad naudoti automobiliai per metus taip stipriai pabrango.
„Liepos – rugsėjo mėnesiais į šalį buvo įvežta mažesnė senų bei didesnė naujesnių automobilių proporcija.
Pernai 16–20 metų amžiaus grupės M1 ir N1 transporto priemonės sudarė 17,1 proc. importo rinkos, o šiais metais jų rinkos dalis sumažėjo iki 12,9 proc.
Populiariausia, 11 – 15 metų amžiaus grupė sudarė 44,8 proc. importo rinkos – 2 proc. punktais mažiau nei prieš metus.
Džiugu tai, kad atitinkamomis rinkos dalimis paaugo naujesnių amžiaus grupių automobilių proporcijos“, – pasikeitusį pirkėjų pasirinkimą įvardija M. Buzelis.
Iškreipta naujų mašinų rinka
Naujų automobilių rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas 33,5 proc. augimas. Per liepos – rugsėjo mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota net 12,1 tūkst. naujų M1 bei N1 tipo lengvųjų transporto priemonių.
Tačiau automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad ne viskas taip pozityvu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Antrąjį ketvirtį naujų automobilių sandorių skaičius šoktelėjo net iki 14,6 tūkst., tačiau net 6,7 tūkst. buvo reeksportuota.
Reeksportas perkopė 45 proc. visos naujų automobilių rinkos. Beveik kas antras naujas lengvasis automobilis net fiziškai nepasiekia Lietuvos.
Pagal tūkstančiui gyventojų atitenkančių naujų automobilių kiekį vis dar esame Europos Sąjungos uodegoje“, – naujų automobilių rinkos burbulą komentuoja M. Buzelis.
Trečiąjį šių metų ketvirtį nauji „Toyota“ automobiliai buvo perkamiausi ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvoje antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Volkswagen“ ir „Škoda“ prekiniai ženklai.
Per trečiąjį ketvirtį šalyje buvo registruoti ir išskirtiniai nauji automobiliai.
Iš jų – net trys prabangieji „Lamborghini Urus“, taip pat po vieną „Bentley Bentayga Speed“ ir „Rolls-Royce Cullinan“.
