Tenka pavaduoti kitus
Jonas – didžiulės patirties turintis šaltkalvis suvirintojas. Tačiau šiuo metu valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ Vilniaus tarnyboje jis jau skaičiuoja paskutines darbo dienas.
Parašęs prašymą išeiti jis dar turi atidirbti teisės aktų numatytą laiką.
„Nors esu suvirintojas, tenka dirbti visokius darbus. Dabar tokie laikai, kai jų kraunama tiek, kiek žmogus paveža.
Štai ir šiuo metu vienas bendradarbis atostogauja, kitas serga, juos tenka pavaduoti.
Dar vienas mano bendradarbis, pensinio amžiaus elektrikas, išeina iš įmonės nutaręs, kad gana dirbti, nes motyvo tam nebėra“, – pasakojo 52 metų Jonas.
Šioje įmonėje jis išdirbo 12 metų. Tad kodėl būtent dabar nutarė išeiti?
„Dėl to kaltas mažėjantis atlyginimas.
Šiuo metu viskas brangsta – prekės, paslaugos, elektra, kuras namams šildyti. Be savo automobilio atvykti į darbą neįmanoma, į baką dažnai tenka pilti brangstančius degalus.
O paskutinis atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 720 eurų – gerokai mažesnis nei pernai tokiu metu.
Nejaugi mes, kelininkai, tokie blogi žmonės, kad algos mums ne kyla, bet mažėja?
Pas mus daug gerų specialistų, savo srities fanatikų, ir visiems dėl to skaudu. Nenori nenori, tenka ieškoti geriau atlyginamo darbo“, – kalbėjo Jonas.
Jau pakeitė darbą
„Jau dirbu kitur“, – „Kelių priežiūros“ įmonę rugsėjo pabaigoje palikęs kaunietis šiuo metu sunkvežimį vairuoja komunalininkų bendrovėje.
Šis žmogus prašė neminėti nei vardo, nei pavardės, nes nenori apkalbų. Bet negailėjo gerų žodžių buvusiems kolegoms.
„Skaudama širdimi palikau bendradarbius. Jie puikūs žmonės, visada vieni kitiems padeda“, – tikino jis.
Vienintelė priežastis, privertusi jį, vos metus dirbusį „Kelių priežiūroje“, ieškoti kito darbo, buvo menkstanti alga. Ypač smarkiai ji traukėsi pastaruosius tris mėnesius.
Anksčiau atskaičius mokesčius algos jis sakė gaudavęs apie 950–1000 eurų, o į paskutinį algalapį tebuvo įrašyta 800 eurų.
„Dirbdami pasikalbėdavome tarpusavyje, svarstydavome, kodėl ne visuose įmonės padaliniuose kito algos.
Matyt, jos priklauso ir nuo to, ar vadovai sugeba surasti rangos darbų, nes už juos papildomai sumokama“, – sakė vairuotojas.
Anot jo, žiema kelininkams buvo sunki – buvo daug darbo, todėlir uždarbis nebuvo prastas. Tačiau vasarą atlyginimai pradėjo mažėti.
„Aš iš įmonės neišpuoliau aklomis. Pirmiausia susiradau naują darbą ir tik tada įteikiau prašymą atleisti.
Tačiau kitiems darbuotojams – ne pyragai, jiems tenka taikstytis su algų kryčiu, nes daugumai jų iki pensinio amžiaus nedaug teliko. Pasitraukti iš darbo jiems nėra paprasta“, – kalbėjo vyriškis.
Nedidėja finansavimas
„Kelių priežiūros“ darbuotojams atstovaujančio profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko Rimtauto Ramanausko teigimu, didžiausia šios valstybės valdomos įmonės problema – penkerius metus nesikeičiantis finansavimas.
„Dažnai tenka bendrauti su įmonės vadovais ir aptarti problemas. Visi kalba apie tą patį: atsiranda daug papildomų darbų, o papildomų lėšų neskiriama.
Pavyzdžiui, visoje Lietuvoje nuolat vyksta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, rekonstruojamos sankryžos, įrengiamos eismo saugumo priemonės.
Tai prižiūrėti tenka ne kam kitam, o kelininkams, tačiau visa tai daroma iš to paties biudžeto.
O dar 2020-aisiais įsigaliojo nauji Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai, atsirado trečioji pakelių šienavimo zona.
Tai reiškia, kad darbų apimtis smarkiai padidėjo.
Jiems atlikti įmonė priversta investuoti į naują valymo, šienavimo ir kitą techniką, tad atlyginimams kelti pinigų neužtenka“, – aiškino R.Ramanauskas.
Pasak jo, 2017-aisiais įmonėje būta struktūrinių pertvarkymų (tuomet regioninės bendrovės buvo sujungtos į „Kelių priežiūrą“), dėl kurių sukeltos įtampos ją paliko geri, stiprūs inžinieriai.
Vėliau viskas aprimo, bet pastaruoju metu dėl beveik neaugančių atlyginimų darbuotojai pradėjo palikti įmonę.
Masiškai palieka įmonę
Pernai „Kelių priežiūros“ įmonėje algos buvo pakilusios apie 10–12 proc., bet šiemet to nebeliko. Tikėtina, įtaką tam padarė sumažėjusi rangos darbų pasiūla.
Mat kelininkų uždarbis susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintančios. Pastaroji priklauso nuo papildomų darbų skaičiaus.
„Pernai kelininkai daugiau užsidirbdavo atlikdami rangos darbus, pavyzdžiui, įrengdami saugos saleles, lopydami gatves, o šiemet tokių darbų nėra daug. Bendrovė, atsižvelgusi ir į profsąjungos prašymą pakelti atlyginimus, tai padarė iš kintamosios uždarbio dalies į pagrindinę perkeldama 15 proc. lėšų.
Norint tai atlikti reikėjo perrašyti darbo sutartis.
Matydami, kad finansinė situacija vis tiek yra prasta, 66 žmonės atsisakė pratęsti jas – išėjo iš darbo gavę įstatyme numatytas išmokas“, – kalbėjo R.Ramanauskas.
Pasak jo, jeigu ateinanti žiema bus ilga, jei ant kelių dangos reikės išbarstyti daug druskos mišinio, tai smarkiai patuštins įmonės biudžetą. Gali būti, kad kitąmet darbuotojų algų netgi nebus iš ko pakelti. Nes ir praėjusi žiema įmonei atnešė kone 45 mln. eurų nuostolio.
„Padėtis bloga. Vidutinis darbuotojų amžius šioje įmonėje yra per 50 metų, o ir tie išeina.
Naujiems specialistams prisikviesti reikia ir gero darbo užmokesčio.
Jeigu tai vis dar strateginė valstybės įmonė ir jeigu valdžiai svarbi kelių būklė, jos finansavimas neišvengiamai turi didėti, o to nėra. Todėl kirba sąmokslo teorija – gal siekiama įmonę padaryti neįgalią ir privatizuoti?“ – svarstė pašnekovas.
Įtampa rinkoje didėja
Pasak „Kelių priežiūros“ atstovės Indrės Zalieskienės, pirmąjį šių metų pusmetį įmonėje, kurioje dirba apie 2300 žmonių, pasikeitė maždaug 3 proc. darbuotojų.
„Nors darbuotojų kaitos rodiklis nedidelis, vis dėlto jų nurodomos išėjimo iš darbo priežastys nedžiugina. Dauguma jų yra susijusios su nepasiteisinusiais didesniais atlygio lūkesčiais.
Mums tapo didžiuliu iššūkiu išlaikyti ekspertus ir savo srities profesionalus. Juo labiau kad kelių inžinerijos studijų programos populiarumas menksta, kvalifikuotų darbuotojų trūksta.
O mūsų įmonės darbuotojams mokama rinkos vidurkiui prilygstanti alga nėra patraukli jauniems žmonėms renkantis profesiją ir darant karjerą.
Nerimą kelia ir įtampa rinkoje, ir būsimos užduotys“, – tvirtino I.Zalieskienė.
Ji paaiškino, kad iki įmonės restruktūrizavimo iš dabartinių 2300 darbuotojų dauguma dirbo vienuolikoje skirtingų kelių priežiūros įmonių, taigi jiems tekdavo skirtingos užduotys, tad ir darbo užmokestis buvo skaičiuojamas skirtingai.
Šiuo metu vyksta standartizavimo procesas: vertinami darbo įkainiai atsižvelgiant į jų apimtį, atlikimo laiką, kokybę, kitus parametrus.
Anot I.Zalieskienės, tikimasi, kad pertvarkius vidinius procesus bus galima racionaliau paskirstyti ir darbo užmokesčio fondą.
Neprivatizuos, bet dėl algų irgi nespręs
Gabrielė Vasiliauskaitė, Susisiekimo ministerijos atstovė:
„Bendrovė „Kelių priežiūra“ yra įrašyta į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą, 100 proc. jos akcijų priklauso valstybei.
Klausimas dėl šios bendrovės privatizavimo nesvarstomas. Tikrai nėra planų šią įmonę privatizuoti, juo labiau kad tokiam sprendimui pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus, reikėtų ir Vyriausybės bei Seimo sprendimų.
Tačiau Susisiekimo ministerija, būdama įmonės akcijų valdytoja, nereguliuoja ar kitaip nenustato bendrovės darbuotojams mokamų atlyginimų ar personalui skiriamų sąnaudų dydžio, pareigybių skaičiaus.
Atlyginimai ir jų pokyčiai priklauso nuo tiesioginio vadovo ir darbuotojo susitarimų.“
Atlyginimai „Kelių priežiūros“ įmonėje
Pareigybės ir darbo užmokestis eurais (neatskaičius mokesčių)
2020 m. 2020 m. 2021 m.
II ketv. IV ketv. II ketv.
Darbų vadovai, meistrai, brigadininkai 1722 1937 1769
Vairuotojai, mechanizatoriai, mašinistai 1369 1578 1423
Kvalifikuoti darbininkai – operatoriai 1156 1343 1170
Kelio darbininkai 990 933 960
Pagalbiniai darbininkai 726 933 799
