Sostinės autobusų stotyje žmonės, nešini krepšiais ir lagaminais, ruošiasi kelionei. Keleivių galimybės keliauti tolimojo transporto autobusais nuo praėjusių metų sumažėjusios net trečdaliu. O šiemet iš tolimojo susisiekimo pasitraukė 5 įmonės.
„Maršrutai traukiasi, jie yra sumažėję būtent per pandemiją ir dabar kuo skubiau stengiamės padaryti ir atlikti šitą veiksmą – paskelbti maršrutus, kad kuo greičiau nauji vežėjai ateitų ir užpildytų tas vietas, kur iš tikrųjų yra trūkumas“, – teigia LTSA transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius.
Siekiant didinti maršrutų skaičių, nuo liepos mėnesio įsigaliojo tolimojo susisiekimo autobusais reforma. Dabartinį siūlomą sąrašą sudaro 189 maršrutai. Į juos kviečiami pretenduoti visi vežėjai.
„Mes turime kalbėti apie konkurenciją ir atverti galimybę naujiems vežėjams ateiti ir vežti, esamiems, šiuo atveju, konkuruoti su jais ir dažninti reisų skaičių“, – tikina susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Esą iki šiol tolimojo susisiekimo rinka veikė nekonkurencingomis sąlygomis, į ją negalėjo ateiti nauji vežėjai. Tačiau Keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis yra kiek kitos nuomonės.
„2019 metais iki pandemijos buvo 43 vežėjai ir 363 maršrutai. Tai galima sakyti, kad tie 43 vežėjai dirbo vidaus rinkoje, reiškia, jie konkuruoja tarp savęs. Tai ar čia nėra konkurencijos?“, – klausia G.Nakutis.
Jis priduria, kad vargu, ar rinkos liberalizacija išspręs nepopuliarių maršrutų problemą.
„Vežėjai turi tokią ekonominę nuojautą, nes senai dirba rinkoje, jie yra įvažinėję, įdirbę maršrutus, nemažai į juos investavę ir kada ateina naujas vežėjas, jis neis į tuos maršrutus kur yra mažai keleivių, jis eis į tuos pagrindinius, kaip Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda, tarp didžiųjų miestų“, – sako G.Nakutis.
Vežėjai taip pat privalo atnaujinti savo autobusus. Pagal nustatytus reikalavimus jie turės būti ne senesni kaip keturiolikos metų, o nuo 2026-ųjų – ne senesni kaip dešimties metų. Anot Lietuvos transporto administracijos, taip siekiama užtikrinti keleivių patogumą.
„Pavyzdžiui, vasaros laikotarpiu neveikiantys kondicionieriai, techninė būklė autobusų, tai šitą sprendžią kelių transporto kodekso pakeitimai, su amžiumi reikalavimas turėti naujesnius autobusus taip pat spręs šiuos klausimus“, – akcentuoja LTSA transporto saugos administracijos direktorius.
G.Nakutis tikina, kad autobusų amžius nėra toks svarbus, jeigu jis yra tinkamai prižiūrimas ir keleiviams juo yra patogu važiuoti, nes techninė būklė nenukenčia.
„Buvo įsivaizduojama, kad jei bus dešimties metų senumo autobusas, tai jo paslaugos kokybė bus žymiai geresnė negu keturiolikos ar vienuolikos metų senumo. Kas pasikeis, jei autobusas buvo gerai prižiūrimas?
Koks „Mercedesas“ dabar važinėja 10 ar 14 metų ir atrodo pakankamai gerai, ir prižiūrėti ir nauji. Tokių ribojimų kitose šalyse nėra“, – pasakoja keleivių vežimo asociacijos vadovas.
Įsigaliojus tarpmiestinio susisiekimo pertvarkai, pokyčius labiausiai pajautė šiaurės Lietuvos gyventojai, čia maršrutų sumažėjo daugiausiai.
