Problema turi būti sprendžiama efektyviai
Bendrovės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė atkreipia dėmesį, jog stebimi sunkiųjų transporto priemonių keliamos taršos mastai siunčia svarbų signalą – problema turi būti sprendžiama greitai ir efektyviai. Europos Komisijos skaičiavimais, sunkvežimiai, miestų ir tolimųjų reisų autobusai išmeta daugiau kaip 25 proc. Europos Sąjungoje kelių transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir daugiau kaip 6 proc. viso bendrijoje sugeneruojamo ŠESD kiekio. Gamintojai ir vežėjai jau galvoja apie vieną iš galimų būdų, padėsiančių sumažinti aplinkai daromą žalą – elektrifikuoto sunkiojo transporto pritaikymą rinkoje. Tačiau sąlygos tai padaryti ir Lietuvoje – ne pačios palankiausios.
„Vertinant sunkiasvorių transporto priemonių elektrifikacijos perspektyvas, manome, kad jos artimiausią dešimtmetį bus gana ribotos ir šio transporto kategorijoje vis dar dominuos vidaus degimo varikliai.
Sparčią plėtrą kol kas stabdo nedidelė baterijų elektrinėms sunkiojo transporto priemonėms pasiūla, taip pat ribota viešo įkrovimo infrastruktūra. Be to, sunkiasvorės transporto priemonės dažnu atveju yra skirtos krovinių gabenimui dideliems atstumams, o jų įkrovimo laikotarpis riboja efektyvų logistikos procesą’, – trūkumus įvardijo J.Matisonė.
Vis dėlto yra tam tikrų verslų, kuriems tokio sprendimo įgyvendinimas – mažiau komplikuotas.
„Įmonei veikiant išskirtinai Lietuvos teritorijoje ir įkrovimo stoteles įsirengus savo transporto parkavimo aikštelėje, elektriniai sunkvežimiai yra gan realiai įgyvendinamas sprendimas“, – teigia „Neste Lietuva“ vadovė.
Gamintojai turi ryžtingų ambicijų
Tuo metu Transporto inovacijų asociacijos (TIA) direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė atkreipia dėmesį, jog alternatyva taršiems degalams gali tapti ne tik elektra, bet ir vandenilis ar biometanas. Tačiau norint, kad būtų pasiektas masinio vartojimo proveržis, svarbu rasti atsakymus į visus nežinomuosius – vežėjai to esą vis dar laukia. Kalbėdama apie elektra varomus sunkvežimius, asociacijos direktorė atkreipia dėmesį, jog nors šią technologiją galima laikyti santykinai nauja, gamintojai jau aktyviai ieško vežėjams patogių sprendimų.
„Vyksta didžiulė konkurencija tarp pasaulinio lygio gamintojų, kurie bateriją galėtų išvystyti taip, kad ją pakrovus, vilkikas nuvažiuotų kuo ilgesnį maršrutą. Siekiamybė yra iki 500 kilometrų“, – sako R.Andziukevičiūtė-Buzė.
Skaičiuojama, jog Lietuvoje šiuo metu yra įregistruoti 6 elektriniai vilkikai. Nors tai – dar tik užuomazgos, dauguma gamintojų ateityje yra numatę panaikinti vidaus degimo variklį turinčius vilkikus iš savo pasiūlos ir gaminti tik alternatyviu kuru varomą sunkųjį transportą.
„Įkrovimo infrastruktūra kol kas yra vidutinio pasirengimo. Nėra taip, kad bet kur autostradoje būtų galima sustoti ir greitai pakrauti sunkųjį vilkiką“, – vieną iš proveržį stabdančių veiksnių įvardijo TIA direktorė.
Svarstys apie įkrovimo stotelių plėtrą
Kad elektriniai vilkikai važiuotų ir Lietuvos keliais, pasak R.Andziukevičiūtės-Buzės, Susisiekimo ministerija yra numačiusi paramas viešoms ir pusiau viešoms įkrovimo stotelėms įrengti. Taip pat paskelbtas kvietimas įmonėms, norinčioms M2 bei M3 kategorijos taršias transporto priemones modifikuoti į visai netaršias.
„Mūsų asociacija dabar dirba su gamintojais ir vežėjais. Susisiekimo ministerijai ir Seimui teiksime pasiūlymus, kaip Lietuvos transporto sektorių dar labiau paskatinti konvertuoti vilkikus į varomus elektra.
Norime, kad atsirastų kelių apmokestinimo išimtys elektra varomiems M3 kategorijos vilkikams. Ieškosime ir kitų reguliacinių priemonių, kurios, labai tikimės, atsiras Lietuvoje“, – vylėsi TIA direktorė.
Tuo metu korporacija „Neste“, siekdama prisidėti prie sunkiasvorių automobilių elektrifikacijos, šių metų vasarį Suomijoje atidarė pirmąją tokiam trasnportui pritaikytą įkrovimo stotelę – ši skirta verslo partneriams. Pasak „Neste Lietuva“ vadovės J.Matisonės, stotelės galia siekia 400 kilovatų.
„Priklausomai nuo to, kaip rinkoje pasiteisins šis sprendimas, bus svarstoma apie tolesnę plėtrą.
O kol kas „Neste“, siekdama prisidėti prie pasaulinių klimato kaitos mažinimo tikslų, toliau intensyviai investuoja į degalų iš atsinaujinančių žaliavų gamybą – juos transporto bendrovės gali naudoti jau dabar, su jų turimu sunkvežimių parku. Šių degalų pagalba praėjusiais metais mūsų klientai sumažino ŠESD kiekį 11,1 mln. tonų visame pasaulyje“, – proveržiu dalijosi J.Matisonė.
