Kinų gaminti automobiliai sparčiai žengia į Europą: kuo šie elektromobiliai pranašesni ir į ką reikia atkreipti dėmesį

Nors anksčiau iš Kinijoje pagamintų daiktų kokybės būdavo juokiamasi, Kinijos automobilių pramonė sparčiai žengia į Europos rinką, o jų kūriniai sulaukia pagyrų. Lietuvoje jau irgi pradedama prekiauti kinų gaminamais automobiliais. Apie rinkos tendencijas bei elektromobilumo ateitį ir dabartį „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ papasakojo automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas.

Kiniškas automobilis.<br>Unsplash nuotr.
Kiniškas automobilis.<br>Unsplash nuotr.
Daugelis Europos valstybių siūlė kompensacijas elektromobiliams įsigyti, dabar daugelis šalių subsidijų atsisakė, o elektromobilių bumas – nuslopo.<br>T.Bauro nuotr.
Daugelis Europos valstybių siūlė kompensacijas elektromobiliams įsigyti, dabar daugelis šalių subsidijų atsisakė, o elektromobilių bumas – nuslopo.<br>T.Bauro nuotr.
Laidos dalyviai netiki, kad vidaus degimo varikliai išnyks.<br>Unsplash nuotr.
Laidos dalyviai netiki, kad vidaus degimo varikliai išnyks.<br>Unsplash nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 6, 2024, 4:05 PM

Kiniški automobiliai sutinkami net tokiose šalyse, kuriose aukštesnis pragyvenimo lygis ar itin išvystyta automobilių pramonė, pavyzdžiui, Švedijoje ar Vokietijoje. Žurnalistai kinų gaminius vertina pakankamai neblogai, o šie automobiliai į rinką lenda vis labiau.

„Pagaminta Kinijoje – jau nebėra prastos kokybės garantas, nors anksčiau mes juokdavomės, bet dabar kiniškas nebūtinai yra blogiau nei vokiškas automobilis. Praėjusiais metais Prancūzijos automobilių parodoje man pačiam teko vairuoti vieną elektrinių kinų flagmanų ir viskas buvo labai gerai. Jie ateina ir jie ateina gan stipriai, jų jau turime ir Lietuvoje.

Kartais technologiškai jie kai kur sugeba būti žingsniu priekyje. Pavyzdžiui, kai kurie gamina baterijas be kobalto – to elemento, kuris kelia labai daug aistrų dėl to, kad didžioji dalis jo yra Konge, o ten pažeidžiamos darbuotojų teisės, kai jis yra kasamas, tai pavojinga gyvybei ir panašiai. Kai kuriais klausimais jie yra gerokai priekyje, lyginant su europiečiais“, – sako laidos svečias J.Lengvinas.

Jis priduria, kad seniau kinams kildavo problemų gaminant Europos rinkai skirtus automobilius, tačiau jie prisitaikė, atitinka Europos institucijų keliamus reikalavimus ir šiuo metu Europos automobilių rinka žengia į naują erą.

Kinietiškų automobilių atėjimas į Europą gali būti siejamas su elektromobilumo banga, europiečiai labiausiai domisi jų kuriamais elektromobiliais. Gamintojai gamina tiek ir hibridinius, tiek ir automobilius su vidaus degimo varikliais bei žada juos pristatyti ir Europos rinkai.

„Kalbant apie automobilius su vidaus degimo varikliais, tarp automobilistų girdžiu diskusijas, kad vis tiek vokietis ar japonas turi milijoną metų patirties, o kinas, atėjęs su nauju automobiliu, gal jį padarė gražiai atrodantį, bet neaišku, kiek ilgai važiuojantį. Aš su tuo argumentu iš dalies sutinku.

Bet kalbant apie elektromobilius, nuo balto lapo pradėjo visi gamintojai, kuriuos mes žinome irgi pradėjo nuo nežinios. Gaminant elektros pavarą ir esmę, kuri varo automobilį, tiek kinai, tiek europiečiai pradėjo nuo ten pat ir galbūt kinai yra kažkur priekyje“, – pastebi J.Lengvinas.

Laidos vedėjas, žurnalistas Vitoldas Milius dėsto, kad didelė vietinė Kinijos rinka yra pakankamai geras treniruočių laukas kūrėjams, kurie sukuria pakankamai neblogus gaminius ne tik pigioje, bet ir prabangioje automobilių klasėje.

Pasak pašnekovo, Kinijos gamintojai turi ryšių ir su Europos automobilių gamintojais, o tai leidžia ne tik pasidalinti patirtimi, bet ir sukurti europiečiui patrauklų produktą.

„Galima paminėti ir tai, kad daugelis didžiųjų kinų gamintojų yra nusipirkę kokius nors Europoje kilusius gamintojus arba bendradarbiauja su jais, arba samdo specialistus, kurie kadaise dirbo „Porsche“, „Audi“, BMW ir panašiai. Jie Europoje sukauptą know-how greituoju būdu pasiima, nusiperka ir įdiegia į savo gaminių gamybą. Kinai sugeba labai greitai prisitaikyti ir greičiau reaguoti į rinkos situaciją nei Europa“, – sako J.Lengvinas.

Paskutinius keletą metų elektromobilumas buvo ant bangos. Daugėjo modelių, visi gamintojai lyginosi, kurie automobiliai toliau nuvažiuoja, kurie geriau važiuoja. Daugelis Europos valstybių siūlė kompensacijas elektromobiliams įsigyti, dabar daugelis šalių subsidijų atsisakė, o elektromobilių bumas – nuslopo.

„Yra kreivė, nusakanti kaip naujas produktas įeina į rinką. Pirmieji nusiperka tie, kurie mėgsta pirmieji įsigyti moderniausias technologijas įsigyti. Paskui seka tie, kurie nori vairuoti modernius automobilius, naudotis naujausiu telefonu ir panašiai. Žiūrint iš tos pusės, panašu, kad ta rinkos dalis jau prisisotino.

Jie jau perka po antrą ar trečią elektromobilį, nes pirmą jau sudėvėjo ir dabar elektromobilių pardavėjai susitiko su ta rinkos dalimi, kuriems yra gerai važinėti taip, kaip jie važinėja dabar. Įsivaizduoju, kol elektromobilis nebus lygiai toks pat patogus kaip benzininis ar dyzelinis automobilis, tol bus sunku pritraukti naujų vartotojų.

Automobilio išlaikymo kainos, ekonomijos klausimas yra labai abejotinas, nes nebeturime nemokamų įkrovimo stotelių arba jų turime labai mažai. Subsidijos vienur mažėja, kitur – iš viso baigiasi.

Tai elektromobilio kaina yra didesnė nei vidaus degimo variklį turinčio automobilio, jeigu neturi galimybės krautis namie arba, idealiu atveju, krautis namie iš savo saulės elektrinės sugeneruotos energijos. Elektromobiliu nuvažiuojamų 100 km kaina kartais gali būt netgi didesnė, jeigu krauniesi greitojoje stotelėje prie greitkelio.

Ekologiškumas daugeliui žmonių nebus pakankamai stiprus faktorius, kad atsvertų finansinį rodiklį. Daugelis klausia apie ekologiškumą, ar jis tikrai yra toks vienpusis?“, – galimas elektromobilių populiarumo mažėjimo priežastis vardija automobilių apžvalgininkas.

Daugelis Europos gamintojų skelbė, kad per artimiausią dešimtmetį nustos gaminti ir pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais, tačiau iki šiol yra pristatomi nauji automobiliai tiek su benzininiais, tiek su dyzeliniais varikliais. Laidos pašnekovas šių variklių išnykimu netiki.

„Manau, kad jie liks ir čia ne tik tikėjimu grįsta. Gero vidaus degimo variklio šiluminis efektyvumas siekia apie 30 procentų. Tai reiškia, kad iš litro dyzelio tiktai 300 mililitrų nueina tam, kad mes važiuotumėme, visa kita yra nuostolis. Teoriškai tą dalį, kuri tenka važiavimui, galima padidinti.

„Mazda“ kažkada sakė, kad neskubės daryti elektromobilių, o dar išnaudos visą potencialą iš vidaus degimo variklių ir jie tą puikiai daro. Pavyzdžiui, neseniai pristatė trijų litrų variklius, kurių efektyvumas idealiomis sąlygomis gali siekti 40 procentų.

Grįžtant prie patogumo, pavyzdžiui, „Volkswagen“ dyzelinis variklis – vienas bakas ir tu jau Vokietijoje nesustojęs. Taršai taip pat yra įvairūs priedai, filtrai. Aš manau, kad tikrai čia niekas nepereis į elektromobilius, laukia ilgas laikotarpis, kai turėsim vienokius ir kitokius. „Mercedes“ paskelbė, kad jie stabdo elektromobilių technologijų vystymą, tai daug pasako“, – įžvalgomis dalinasi J.Lengvinas.

Elektromobiliai dažnai įvardijami kaip puikūs miesto automobiliai, su kuriais itin patogu ir malonu manevruoti mieste. Su tokia mintimi sutinka ir laidos dalyviai.

„Važiuoti mieste aš pats mielai rinkčiausi elektromobilį. Jis važiuoja be jokių trūkčiojimų, be garso ir labai patogu, todėl kinai ar europiečiai daug žada mažų elektromobilių, kurie nuvažiuos po 300–400 km, kurių mieste pakanka savaitei ar dviem, o pats automobilis kainuoja kaip, pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“. Tai yra logiškas sprendimas“, – sako J.Lengvinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.