Šiuo metu viso 35 savaičių ugniagesių mokymo kurso metu 6-7 savaites mokoma būtent atlikti darbus keliuose transporto priemonių avarijų atveju. Ugniagesiai turi sugebėti atlikti visus veiksmus, reikalingus tam, kad avarijos vietoje būtų galima pasiekti svarbiausio tikslo – ištraukti automobilyje įkalintą žmogų jo dar labiau nesužalojant ir suteikti pirmąją pagalbą.
„Mūsų tikslas – ištraukti žmogų iš automobilio tokios būklės, kokios jį radome, o jei įmanoma, ir stabilesnės. Kad mes jo neištrauktume neįgalaus ar sužaloto dar labiau, nei buvo sužalotas per avariją“, – pabrėžia G. Paulauskas ir priduria, kad tai nėra taip lengva, kaip gali atrodyti.
Gelbėjimo technologijoms – didžiulis dėmesys
Švedijoje XX a. devintajame dešimtmetyje buvo atliktas didelis tyrimas, kurio metu aiškintasi, kokias traumas patiria nukentėję automobilių avarijose žmonės. „Tyrimo rezultatai šokiravo visus – jie parodė, kad net iki 40 proc. atvejų nukentėjusysis traumas patiria gelbėjimo darbų metu dėl netinkamų gelbėjimo technologijų. Nuo tada šioms technologijoms tobulinti skiriamas didelis dėmesys, o švedų sukurta gelbėjimo taktika gavo „progresyvaus gelbėjimo“ pavadinimą“, – pasakoja Ugniagesių-gelbėtojų mokykloje dirbantis G. Paulauskas.
Kaip vyksta žmogaus gelbėjimas iš apvirtusio automobilio? G. Paulausko teigimu, atvažiavęs į įvykio vietą pamainos vadas arba vyresnysis pirmiausia įvertina situaciją. Jeigu transporto priemonė dega, skubama ją užgesinti, kad būtų galima imtis žmogaus gelbėjimo darbų. Be to, labai svarbu iš karto naudojant specialią techniką stabilizuoti automobilį, kuris po avarijos būna pavirtęs ant šono, užstrigęs šalikelėje ar pan. Antraip gelbėjimo darbų metu jis gali netikėtai pajudėti, sukeldamas dar didesnį pavojų tiek sužeistajam, tiek gelbėtojui. Kitas ugniagesių laukiantis darbas – atjungti akumuliatorius, kad netikėtai neišsiskleistų oro pagalvės. Tai vairuotojui, kuomet automobilis yra sulamdytas, taip pat gali sukelti pavojų.
„Tuomet prasideda gelbėjimo darbai: pirmiausia mes įvertiname automobilyje esančio nukentėjusiojo būklę ir ją stabilizuojame. Uždedame kaklo įtvarą, žmogus apdengiamas antklode, kad gelbėjimo darbų metu mes jo dar labiau nesužeistume. Tuomet imame ardyti automobilį“, – gelbėjimo eigą pasakoja G. Paulauskas.
Automobilis, pabrėžia jis, yra ardomas tik tiek, kiek reikia, kad būtų galima saugiai ištraukti žmogų. „Mūsų tikslas – minimaliai ardant automobilį pasiekti maksimalų efektą. Jeigu mums užtenka tik atidaryti duris, kad išgelbėtume sužalotąjį, tai mes tik tai ir padarysime. Tikrai nepjausime stogo vien tam, kad pasismagintume. Stogą pjauname tik tuomet, kai negalime saugiai ištraukti nukentėjusiojo, nepažeisdami stuburo smegenų ar kaklo slankstelių. Tai įvertina gelbėjimo darbų vadovas, kuris priima sprendimus, kiek automobilio ardyti, kad būtų galima ištraukti žmogų“, – sako Ugniagesių-gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas.
Valstybės finansavimo pakanka
Gelbėti žmones ugniagesiams padeda įvairi speciali technika: pneumatinės pagalvės, skirtos pakelti automobilį, specialios žirklės, kuriomis galima sukarpyti automobilio korpusą, hidrauliniai arba elektriniai plėstuvai, atidarantys užstrigusias duris. Paklaustas, ar ugniagesių-gelbėtojų paruošimui pakanka finansavimo, G. Paulauskas nesiskundžia.
„Valstybė finansuoja tiek, kiek gali, štai ir viskas. Tiek, kiek gauname, mums pakanka, kad parengtume ugniagesį-gelbėtoją. Jie iš mokyklos išeina parengti“, – užtikrina jis.
Ragina užsisegti saugos diržus ir nevairuoti išgėrus
G. Paulauskas pastebi, kad neretai ugniagesiams-gelbėtojams po avarijų iš automobilių tenka traukti sunkiai sužalotus žmones, kuriuos galėjo išgelbėti būtent saugos diržai.
„Net jei automobilis patenka į avariją važiuodamas palyginti nedideliu greičiu, žmogus, neužsisegęs saugos diržo, gali labai stipriai susižaloti, jei atsitrenks į vairą arba stiklą. Vairuotojai turi nepamiršti, kad saugos diržai yra skirti apsaugoti žmogų. Važiuoti be saugos diržų – tai žaisti rusišką ruletę”, – sako pašnekovas.
Ugniagesių-gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas taip pat primena vairuotojams, kad kelyje jie – ne vieni. „Kai vairuotojas bando vaizduoti „erelį“, jis gali pakenkti kitiems, sudaryti avarines situacijas, todėl be reikalo gali nukentėti kiti žmonės. Jau nekalbant apie vairavimą išgėrus - už tai, mano supratimu, iškart turi būti sodinama į kalėjimą arba bent į areštinę. Jeigu jau išgėrei ir sėdai už vairo, tai turi atsakyti už savo veiksmus“, – teigia G. Paulauskas.
