Elgtis saugiai mokoma visose pamokose
Kiekvienoje pradinės mokyklos klasėje saugaus eismo žinių ugdymui yra skiriama 12 valandų, kurios išdėstomos per visus metus. Saugaus eismo temos kasmet integruojamos į visus mokomuosius dalykus – ir į matematiką, ir į lietuvių kalbą, ir net į kūno kultūrą. Pamokų metu moksleiviai išmoksta, kaip saugiai ir atsakingai elgtis kelyje, kodėl svarbios tokios saugumo priemonės kaip atšvaitai ar saugos diržai, pagrindines kelių eismo taisykles, kelio sudedamąsias dalis, eismo tvarką, pavojaus šaltinius ir t. t.
„Skirtingose pamokose vaikai saugaus eismo mokosi vis kitaip: per pasaulio pažinimą mokomasi konkrečių eismo ženklų, kaip elgtis gatvėje, kaip eiti per perėją, o, pavyzdžiui, per matematiką vaikai turi pagalvoti kurias geometrines figūras galima sutikti gatvėje. Tada jie suvokia, kad įspėjamieji ženklai yra trikampio formos, draudžiamieji – apvalūs“, – apie tai, kaip pradinėse mokyklose saugaus eismo pagrindų yra mokomi vaikai, pasakoja Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos pradinių klasių mokytoja-metodininkė Aina Cimermonienė.
Pasak A. Cimermonienės, didžiausias dėmesys skiriamas ne teorinių žinių „kalimui“, bet tam, kad pradinukai saugaus eismo taisykles suvoktų praktiškai. Todėl pirmaklasiai vietoje dalies kūno kultūros pamokų kartu su mokytoju eina į gatvę ir praktiškai mokosi pėsčiųjų eismo taisykles, kelio ženklus. Šie dalykai nuolat kartojami ir moksleivių ekskursijų ar išvykų į parką metu.
„Mažiems vaikams sunkiausia išmokti drąsiai eiti per perėją. Jie bijo eiti per gatvę, net jeigu joje yra eismą reguliuojantis šviesoforas. O nereguliuojamose sankryžose ar pėsčiųjų perėjose jiems yra dar sunkiau. Tačiau bendrai vaikams įdomu mokytis saugaus eismo taisyklių ir aptarti įvairias situacijas.
Vaikams patinka viskas, kas atrodo kaip žaidimas, o mokykloje mes būtent ir stengiamės mokyti vaikus žaidimo forma. Žaidimai, susiję su saugiu eismu, vaikams labai įdomūs. Pažaidę juos mokykloje, vėliau jie pradeda žaisti ir su tėvais namuose. Taip jie išmoksta taisykles. Tokia forma pateikiama naudinga informacija geriau pasiekia tiek vaiko atmintį, tiek širdį“, – pabrėžia mokytoja.
Saugaus eismo žinios – ne tik per pamokas
Saugaus eismo taisyklių pradinukai mokosi ne tik pamokų metu. Taip pat vyksta saugaus eismo dienos, per kurias atliekamos užduotys, sprendžiami kryžiažodžiai, piešiami kelio ženklai, vaikams apie saugų eismą pasakoja kelių policijos pareigūnai. Be to, dar nuo 1996 m. Lietuvos pradinių klasių moksleiviai kasmet dalyvauja konkurse „Šviesoforas“, kurio metu varžosi, kas geriausiai moka kelio ženklų paskirtį, geba teisingai įvertinti situacijas keliuose. Svarbiausios konkurso užduotys, prižiūrint policijos pareigūnams, vyksta tikrose gatvėse.
2009 m. rudenį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure duris atvėrė saugaus eismo klasė. Šioje klasėje gali lankytis visų miesto mokyklų pradinių klasių moksleiviai, taip pat darželių auklėtiniai. Klasėje yra įrengta pėsčiųjų perėja, sankryža su šviesoforais ir kelio ženklais, yra ir transporto priemonės (žaisliniai automobiliai ir dviračiai). Taip pat kabo daug plakatų, nuotraukų, iliustracijų, kitų vaizdinių priemonių.
Svarbiausias pavyzdys – tėvai
Vis dėlto A. Cimermonienė sako per savo ilgametę darbo su pradinukais patirtį pastebėjusi, kad svarbiausi pavyzdžiai jiems – tėvai.
„Tėveliai, jų asmeninis pavyzdys vis tiek daro didžiausią įtaką. Galime vaikams daug ką sakyti, bet jei tėvai bėgs per gatvę degant raudonai šviesoforo šviesai ir dar vaikus kartu bėgti ragins, tai vaikai ir vieni likę taip elgsis. Tačiau smagu tai, kad mokykloje pasimokę vaikai ir patys tėvelius moko. Geras to pavyzdys – mes buvome saugaus eismo klasėje, ir vaikams rodė filmukus, kokios gali įvykti nelaimės, neprisisegus diržo. Tie filmukai vaikams įrodė, jog būtina segtis diržą. Ir po to tėveliai pasakojo, kad vaikai patys, įsėdę į mašiną, jau juos moko, kad ir ant galinės sėdynės sėdint būtina diržą segtis“, – prisimena A. Cimermonienė.
Pasak A. Cimermonienės, mokant vaikus saugiai elgtis gatvėse, svarbiausia – pagrindinius dalykus kartoti nuolat, kad vaikai tikrai juos įsidėmėtų. Mokytoja taip pat ragina prie vaikų ugdymo prisidėti ir kitus žmones – sudrausminti vaikus gatvėje, jei mato, kad šie elgiasi negerai.
„Vaikams viskas per vieną ausį įeina, per kitą išeina. Todėl svarbiausius dalykus reikia kartoti, kartoti ir kartoti, bet ir tada kartais pasitaiko, kad gatvėje atsidūręs vaikas pasimeta. Tėvų pavyzdys, kaip jau minėjau, irgi svarbu. Tačiau vaikus gero elgesio mokyti gali ne tik mokykla ir šeima. Net ir praeivis, tarkime, pamatęs mažesnį vaiką su dviračiu gatvėje, turėtų jam priminti, kad važiuotų į gyvenamąją zoną, kur tokio amžiaus vaikai gali važinėti“, – teigia mokytoja.
Per 10 metų padėtis pagerėjo
Kelių policijos duomenimis, per pirmąjį 2013 m. pusmetį įvyko 303 įvykiai, kurių metu nukentėjo vaikai (pernai per tą patį laikotarpį įvyko 283 tokie įvykiai). 98 iš šių įvykių įvyko dėl pačių vaikų kaltės (pernai – 94). Šiemet, nuo metų pradžios žuvo 5 vaikai, 321 buvo sužeistas. Per pirmus šešis 2012 m. mėnesius žuvo 6 vaikai, sužeisti buvo 290.
Vis dėlto, žvelgiant ilgalaikėje perspektyvoje, matyti, kad situacija gerėja. 2000 m. įvyko 1150 eismo įvykių, kurių metu nukentėjo vaikai, žuvo 38 vaikai, sužeisti buvo 1203. Tuo tarpu 2012 m. įvyko tik 635 įvykiai, kurių metu nukentėjo vaikai, žuvo 14 vaikų, sužeisti buvo 671.
