Tačiau išvydęs reakciją pats parlamentaras suskubo aiškinti, kad apie reikalavimą stoti prie kiekvienas perėjos, net jei joje nėra pėsčiųjų, negali būti nei kalbos.
Pasiūlymo interpretacija nustebino
Pasak S.Brundzos, jo žodžiai buvo neteisingai suprasti ir dėl šio siūlymo esminių pakeitimų kelių eismo taisyklėse (KET) nebūtų. Atsirastų tik tikslus reikalavimas atstumui, kurio privalu laikytis sustojant prie perėjos.
Šiuo metu KET numatyta, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“.
Šį įvairiai interpretuojamą KET punktą Lietuvos vairuotojai pažeidinėja jau gerus 12 metų.
Jis pabrėžė pasiūlęs KET papildyti tokiu punktu: „jei nėra „Stop“ linijos, vairuotojas privalo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, ne arčiau kaip 3 m“.
„Man ne tik kalboj, bet ir galvoj tokio idėjos stabdyti vairuotojus prie kiekvienos perėjos“, - stebėjosi S.Brundza.
Tačiau jei toks sakinys papildytų KET be papildomo paaiškinimo, jį būtų galima suprasti kaip kam patogiau.
Antroje juostoje nesimato
Idėja, anot S.Brundzos, netgi nėra jo paties. Panašų pasiūlymą jis išgirdo radijo eteryje vykusioje saugaus eismo diskusijoje.
Pašnekovo manymu, toliau nuo perėjos sustoję automobiliai suteiktų pėstiesiems didesnį regėjimo lauką. Taip jiems būtų lengviau pastebėti, ar sustoję yra ne tik artimiausioje jo judėjimo krypčiai, bet ir gretimoje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės. Vairuotojas, kuris per perėją važiuoja antra juosta, taip pat anksčiau pamatytų tą pėsčiąjį.
„Kai žmogus iššoka iš už stovinčio automobilio, tu jau nieko nespėji padaryti. Jei pėsčiąjį pastebėsi anksčiau, net ir „užsižiolpinęs“ dar gali kažką padaryti. Todėl tas didesnis atstumas ir yra reikalingas“, - kalbėjo buvęs lenktynininkas.
S.Brundzos teigimu, plati kelią kertanti linija atkreiptų vairuotojų dėmesį, juos sudrausmintų. Anot jo, kai kurie asmenys geriau pastebi skersai kelią kertančią liniją, o ne vadinamas „zebro juostas“. Jei perėjoje nėra pėsčiųjų, stoti nereiktų, tačiau linijos atkreiptų dėmesį, kad tai gali tekti padaryti.
Reikalingos ir siauresnėse gatvėse
Natūralu, kad po sniegu „stop“ linijų nesimatytų, todėl anot pašnekovo, svarbūs yra ir vadinamieji „vertikalūs“ ženklai. Dirbdamas Vilniaus saugaus eismo komisijoje S.Brundza pasakojo itin skatinantis mirksinčių pėsčiųjų perėjų ženklų įrengimą.
„Stop“ linijos, anot jo, reikalingos ne tik pėsčiųjų perėjoje keliuose su dviem eismo juostomis viena kryptimi. Pašnekovas pastebėjo, kad vienos eismo juostos keliuose beveik nėra saugumo salelių, todėl pažeidėjai lenkia automobilius ir per pėsčiųjų perėjas.
Jei reikalavimas atsirastų KET, saugaus eismo specialisto manymu, galima būtų galvoti ir apie vairuotojų kontrolę. Pašnekovo teigimu, svarbiausia, kad būtų laikomasi saugaus atstumo ir tose vietose kur linijos nebrėžiamos. Taip pat, tai nebūtinai turi būti 3 m.
Eismo spūstys, anot S. Brundzos, dėl kiek daugiau nei pusę automobilio kėbulo ilgio siekiančio atstumo padidėti neturėtų.
Laukia didelės išlaidos
Vilniaus savivaldybės duomenimis, šiuo metu vien sostinėje yra 252 reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir apie 600 nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų. Visas jas reikėtų iš naujo perženklinti "Stop" linijomis.
Vienos eismo juostos paženklinimas termoplastu „Stop“ linija kainuotų apie 102 litus. Turint galvoje, kad didžioji dauguma perėjų yra bent dviejų eismo juostų gatvėse, o kai kurios ir šešių ar net aštuonių, naujo ženklinimo kaina gali siekti virš pusės milijono litų.
Dar papildomai kainuotų kelio ženklai. Jei būtų nuspręsta įrenginėti ir juos, pagal kelio ženklų priežiūros sutartį kelio ženklo įrengimas Vilniuje kainuoja 284 litus.
Kelio ženklai įrengiami pagal sudarytas schemas, kurios derinamos su Kelių policijos valdyba. Vilniaus miesto saugaus eismo komisija pritarė S.Brundzos siūlymui ženklinti „Stop“ linijas prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas ir artimiausiu metu kreipsis į susisiekimo ministeriją dėl tolimesnių svarstymų.
Šio siūlymo esmė yra ta, kad vairuotojui bus nustatyta vieta sustoti iki perėjos.
