Tą lemtingą dieną aštuntokė su draugais važinėjosi dviračiais. Prisiminimus mergaitė išklojo atvirame laiške, skirtame ją apsaugojusiam vairuotojui:
„Gerbiamas vairuotojau, rašau jums norėdama padėkoti, kad esu gyva... Policininkai sakė, jog manoji istorija niekuo neypatinga, tokių keliuose apstu, bet man ši diena atminty išliks veikiausiai amžinai.
Praėjusio pavasario vieną vakarą su draugais važinėjome dviračiais kiemuose taip, tarsi šiltas vėjas pūstų ne lauke, o mūsų krūtinėse. Pašėlusiai lenktyniavome.
Negaliu nepaminėti, kad manasis plieno žirgelis manęs klausė tarsi gerai dresuotas ristūnas. Buvo šaunu, kol viena sena bambeklė iš mano laiptinės ėmė grasinti, jog pasiskųs mūsų tėvams, mat važinėdami šūkaujame garsiau už jos televizorių.
Netverdami savuose kailiuose, nusprendėm lėkti link Kleboniškio miško, kur niekas netrukdytų siautėti. Visa šutvė skriejom šaligatviu ir nesusimąstę nė apie menkiausią pavojų nėrėm per gatvę.
Kas per perėją, kas ne. Mašinų nesimatė.
Buvau beveik praskriejusi gatvę, kai išgirdau cypiančias automobilio padangas, o po akimirkos – stiprų bumbtelėjimą.
Nuo siaubingo išgąsčio išsidrėbiau ant žemės. Išrūko mano meistriškumas. Viskas įvyko akimirksniu, nesusigaudžiau, kas nutiko.
Pasirodo, jūs, nenorėdamas manęs partrenkti, sukote į šalį ir žiebėte į gretimais stovinčius automobilius.
Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo, išskyrus jūsų ir kitų nelaimingųjų transporto priemones. Nemoku net apsakyt, kaip bijojau. Jaučiausi prisivirusi tokios košės!
Juk tėtis man milijoną sykių sakė, „nešioti galvą ant pečių“. Ir pati žinau, kad su dviračiu negalima važiuoti per perėją, o jį tvarkingai persivaryti pėsčiomis. Žinojau, bet nepaisiau taisyklių.
Pasekmės man labai liūdnos. Mama naktimis sapnuoja košmarus. Tėtė vis dar griežia dantį dėl mano paiko elgesio, kadangi sumokėjo nemenką baudą už vaikų nepriežiūrą.
Man namų areštas ir dienpinigių įšaldymas trims mėnesiams. Dviračiui priverstinis poilsis neribotam laikui tamsiame rūsyje tarp nebylių uogienės stiklainių. Pamoka bus visam gyvenimui.
Nuoširdžiai jūsų atsiprašau už sukeltas bėdas. Ir iš visos širdies dėkoju, kad esate žmogus, kuris negalvodamas apie save, išgelbėjo mane.“
Su šiuo laišku I.Vaitilavičiūtė dalyvavo Kauno A.Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos organizuotame rašinių konkurse „Laiškas vairuotojui“ ir buvo išrinkta jo nugalėtoja.
Rašinius rašyti buvo pakviesti Kauno miesto 7 ir 8 klasių moksleiviai.
Šios prevencinės priemonės tikslas – jaunuosius eismo dalyvius skatinti mąstyti apie saugumą keliuose bei Kelių eismo taisyklių laikymąsi.
Organizatorių duomenimis, ši akcija pritraukė 13 mokyklų, kurių moksleiviai atsiuntė 23 „Laiškus vairuotojui“.
Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook’e.
