Nors policininkai didžiuojasi šia akcija ir jos rezultatais (per savaitę užfiksuota daugiau nei 5000 pažeidimų), Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, lenktynininkas Stasys Brundza mano, jog labiau reikia ne akcijų, o nuolatinės sistemos, kurios visi vairuotojai laikytųsi.
Seimo narys, tiesiogiai kalbėdamas laidoje „Laba diena, Lietuva“, prisiminė kelis atvejus iš savo jaunystės, kai lygiai taip pat viršijęs greitį vos keliais kilometrais per valandą buvo sustabdytas Suomijos policininkų.
Tačiau tuomet vairuotojas buvo tik įspėtas – baudos negavo.
Problema, kurią S.Brundza įžvelgia šiandieninėse kelių taisyklėse – jog ten, kur iš tiesų būtų galima važiuoti greičiau, stovi tie patys greičio ribojimo ženklai.
„Ypač tai pasijuto, kai miestuose buvo sumažintas greitis, nebe 50, o 60 kilometrų per valandą.
Kalbant apie tą pačią Suomiją: tose vietose, kur galima saugiai važiuoti greičiau, stovi ženklas, nurodantis, kokiu greičiu tu gali važiuoti. Tada žinai, kad tie apribojimai atitinka situaciją ir eismo sąlygas.
Pas mus, jei važiuoji normaliu greičiu, laikaisi taisyklių – visi tave lenkia. Viena vertus, jie visi pažeidžia taisykles, tačiau kita vertus – o gal toje vietoje galėtų būti leidžiamas ir didesnis greitis?“, – svarstė lenktynininkas pridūręs, jog, pavyzdžiui vakarinis Vilniaus aplinkkelis su trimis juostomis yra bene geriausias kelias Lietuvoje, tačiau juo važiuoti leidžiama tik 80 kilometrų per valandą greičiu.
„Vairuotojai kažkuria prasme provokuojami pažeisti taisykles“, – sakė S.Brundza.
