Kalbėdama apie vaikų saugumą, tai ne kartą pabrėžė ir edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Jos teigimu, vaikams saugaus elgesio gatvėje principai turi būti savaime suprantami, todėl apie tai reikia kalbėti nuolat.
Svarbus tėvų vaidmuo
Vis dėlto didžiausio efekto pasiekiama, kai prie saugaus eismo pagrindų diegimo aktyviai prisideda tėvai. Ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu.
A. Landsbergienė šiurpsta matydama, kai tempdami vaiką tėvai bėga degant daužiamam signalui arba kerta gatvę neleistinoje vietoje. Kartais žmonės tiesiog tingi nueiti iki perėjos, nors iki jos visai netoli.
„Aš visą laiką pasvarstau, kad jeigu elgiesi neatsakingai, o gyvybė tau nėra svarbi, tai bent jau turėtum pagalvoti apie savo vaiką“, – stebėjosi ji.
Anot A. Landsbergienės, visi moksliniai tyrimai rodo, kad vaikas mokosi ne iš to, ką mes jam sakome, o iš to, kokį elgesį mato. Sunkiai tikėtina, kad rūkantiems tėvams pavyks įtikinti vaiką, kad tai kenkia sveikatai.
„Kartais mums trūksta sąmoningumo, pamirštame, kad patys esame atsakingi už tai, kaip elgsis mūsų vaikai. O efektyviausias būdas mokyti vaikus – mokyti savo geru pavyzdžiu“, – akcentavo pedagogė.
Vaikai auklėja tėvus
Skubančius tėvus tai gali erzinti, tačiau jie vis tiek turi nepamiršti, kad vesdami už rankos vaiką privalo būti sąmoningi ir atsakingi.
Saugaus eismo pradmenis gavę vaikai vėliau auklėja savo tėvus. Jei šie bando savo atžalas per sankryžą vestis degant raudonam šviesoforo signalui, sulaukia priekaištų ir pasipriešinimo.
Nors darželiai vasarą visiškai neištuštėja, grupės gerokai sumažėja. Anot Vilniaus lopšelio-darželio „Saulėgrąža“ direktorės pavaduotojos Reginos Žemaitienės, auklėtojoms tenka kaip reikiant padirbėti norint užtikrinti, kad jie būtų saugūs ir tada, kai ne-prižiūrimi.
Šalia A. Landsbergienės mokyklos yra veja, ant kurios vairuotojai, nepaisydami tai draudžiančio ženklo, palieka automobilius.
Mokytojams vis tenka prašyti, kad jie to nedarytų. Ne todėl, kad taip pažeidžiamos taisyklės, o dėl vaikams rodomo nederamo pavyzdžio.
„Tėvai ginasi, girdi, pastatyti automobilį neleistinoje vietoje – tai ne tas pat, kas perėjoje numušti vaiką. Bet po mažo pažeidimo paprastai būna didesnis, o galiausiai turime tragediją kelyje“, – apie nerūpestingus tėvus kalbėjo pedagogė.
Vasara parodo klaidas
A. Landsbergienė sakė, kad vasarą dažniausiai ir paaiškėja, ką iki tol veikė už vaiko ugdymą atsakingi tėvai ir mokytojai. Nedėmesingai atliktas suaugusiųjų darbas gali lemti tragiškas pasekmes.
Pedagogė pažymėjo, kad į ypatingą rizikos grupę patenka pradinių klasių moksleiviai. Jų abstraktus mąstymas dar nėra gerai išsivystęs, todėl vienas konkretus pavyzdys jiems gali atrodyti nepajudinama taisykle.
Gebėjimą abstrakčiai mąstyti vaikai įgyja būdami nuo aštuonerių iki dešimties metų.
„Dėl raidos ypatumų negali pykti ant vaiko. Aš suprantu, kad nė vienas suaugęs žmogus neišvardys visų konkrečių situacijų, tačiau vis tiek reikia gana aiškiai išdėstyti, kad ne per perėją negalima eiti visais atvejais“, – aiškino pašnekovė.
Jei vaikui tenka važiuoti mokykliniu autobusiuku, pedagogė patarė keletą kartų jį palydėti. Parodę, kaip reikia elgtis prieš žengiant į gatvę, sumažinsite riziką. Tačiau visiškai išvengti pavojaus nepavyks.
Partrenkė automobilis
Savo vaikams A. Landsbergienė ne kartą aiškino saugaus elgesio taisykles, tačiau sūnus Augustas vis tiek sykį žengė prieš autobusą.
Automobilis vaiką nubloškė į šoną, tačiau tą kartą viskas baigėsi laimingai. Šalikelėje buvo daug sniego, o vairuotojas važiavo negreitai, todėl sužeidimų berniukas išvengė.
Žinoma moteris pasakojo, kad tuo momentu 40 km/val. greičio zonoje lengvasis automobilis judėjo dar lėčiau. Galbūt todėl, kad prie jo vairo sėdėjęs vyras pastebėjo sustojusį autobusą ir sumažino greitį.
„O kas, jei būtų lėkęs, kaip kartais žmonės daro, kad ir 60 ar 70 km/val. greičiu? Nežinau, kuo būtų pasibaigę“, – apie sūnui tąsyk kilusį pavojų kalbėjo ji.
A. Landsbergienė tikino prieš įvykį ne kartą kalbėjusi su vaiku apie tokias situacijas. Anot pedagogės, tai yra geras priminimas kitiems tėvams, kad niekas nėra apsaugotas nuo neteisingų impulsyvių sprendimų.
Vairuotojai turi jausti atsakomybę kitiems eismo dalyviams, tačiau, kaip yra pastebėjusi pedagogė, mokant būsimus vairuotojus tai nėra itin akcentuojama. Daugiau dėmesio skiriama automobilio konstrukcijai.
„Aušinimo skysčio kiekis neturi lemiamos įtakos gyvybei. Jeigu matysiu, kad man jo trūksta, o pati būsiu pamiršusi pripilti, nuvažiuosiu į degalinę ir ten paprašysiu pagalbos“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.
