Ruožo rekonstrukcijos konkursą su 38,5 mln. eurų pasiūlyta kaina laimėjo „Kauno tiltai“.
Kompanija per devynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo, kuris įvyko praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje įsipareigojo iš pagrindų atnaujinti kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai atkarpą nuo 17 iki 23 kilometro.
Liko baigiamieji darbai
Minėtame ruože buvo ne tik klojama nauja kelio danga, bet ir įrengiami jungiamieji keliai Mauručiuose, taip pat statomi antžeminiai pėsčiųjų viadukai Stanaičiuose ir Juragiuose, vienas tunelinis viadukas 24-ajame kilometre bei du viadukai per geležinkelį.
Įrengtas apšvietimas gyvenvietėse ir sankryžose, rekonstruoti elektros ir ryšių tinklai, sutvarkytas pakelės drenažas, atliktas elektros tinklų iškėlimas. Arti gyvenviečių taip pat statomos triukšmą slopinančios užtvaros.
„Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius patikino, kad šiame ruože liko tik „kosmetiniai“ darbai: pažymėti kelius, baigti apdailą, įrengti atitvarus, sutvarkyti šlaitus ir pastatyti triukšmą sulaikančias sieneles.
Dar viena sutartis dėl kitos beveik 10 kilometrų „Via Baltica“ magistralės atkarpos rekonstrukcijos buvo pasirašyta šį pavasarį. Konkursą laimėjusi kompanijų grupė, kurioje greta „Kauno tiltų“ dar yra „Alkesta“ ir „Lemminkainen Lietuva“ darbus pasiūlė atlikti už kiek mažiau nei 29 mln. eurų.
Darbus planuojama baigti iki ateinančių metų liepos pabaigos. Kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruože nuo 35 iki 45 kilometro bus įrengtos dvi papildomos eismo juostos, taip pat nutiesi apjungiamieji keliai.
Čia taip pat bus pastatyti du viadukai, požeminė laukinių gyvūnų perėja. Numatytas lietaus nuotekų valymo įrenginių ir nuo Kauno hidroelektrinės einančios oro linijos rekonstravimas. Greta to taip pat bus tvarkomas pakelės drenažas iki statomos triukšmą mažinančios sienelės.
Planą patvirtino jau seniai
„Via Balticos“ rekonstrukcijos darbus įvertino ir statybvietėse apsilankęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Progresą jis vertino teigiamai, tačiau svarstė, kad rekonstrukciją galbūt buvo galima pradėti ir anksčiau.
„Kuomet aš pats dar buvau susisiekimo ministru, 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje buvome patvirtinę „Via Balticos“ tiesimui nuo Kauno iki pat Marijampolės skirtas lėšas.
Tačiau dėl žemės išpirkimo problemų, derybų su žemės savininkais projektavimas nusikėlė į vėlesnį laikotarpį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
A. Butkevičiaus teigimu, taip pat reikia įvertinti ir ekonomikos nuosmukio padarinius. Jis atkreipė dėmesį, kad šiame magistraliniame kelyje eismo intensyvumas yra itin didelis, o avaringumo lygis – aukštas.
Politikas iškėlė svarbiausius tikslus: tolimesnę kelių plėtrą, augančių krovininio transporto srautų įvertinimą ir avaringumo mažinimą. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad šis sektorius sukuria nuo 12 iki 14 proc. Lietuvos bendrojo produkto, todėl yra šaliai yra labai svarbus.
Vis dar neišspręstas vieno ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcijos finansavimo klausimas.
Automagistralė – tik iki Kauno
A. Butkevičius vylėsi, kad 2018 metų biudžete tam lėšos bus numatytos. Anot politiko, kito kelio tiesiog nėra, nes darbų stabdyti negalima. Visos atkarpos tarp miestų pertvarkymui prireiks maždaug 80 mln. eurų.
Politikas pažadėjo, kad bus sprendžiamas ir šalia „Via Balticos“ gyvenantiems žmonėms aktualus klausimas, kaip jie galėtų saugiai patekti ant magistralės. Perspektyva važiuoti iki pat Veiverių ar Garliavos gyventojų nežavi.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kalbėjo, kad ši magistralė yra svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Jis pastebėjo, kad pasitaiko dienų, kai eismo intensyvumas čia siekia 10 tūkst. transporto priemonių per parą.
„Jau senokai priimtas strateginis sprendimas padaryti šį kelią automagistrale – nuo pat Lenkijos sienos iki Kauno.
O nuo ten link Latvijos jis atskiruose ruožuose bus įrengtas pagal schemą „2+1“, – komentavo ministras.
R. Sinkevičius taip pat pažymėjo, kad bylinėjimasis su žemės savininkais užtruko ilgai. Jis pasidžiaugė, kad šiais metais pagaliau bus pradėti visi rekonstrukcijos darbai atkarpoje iki Marijampolės.
