Nors situacija gerėja, vis tik gyventojai dažnai dar pernelyg atmestinai žiūri į galimus keliavimo dviračiu pavojus. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet registruota 60 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo dviračių vairuotojai.
Dažniau nukenčia suaugusieji
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Zubrickas sako, kad vasaros savaitgaliais kaskart pagalbos dėl rimtų traumų prireikia 5-6 dviratininkams.
„Ergo“ draudimo grupės Baltijos šalyse komunikacijos direktorė Lina Jakučionienė pažymi, kad dviratininkai Lietuvoje tampa vis sąmoningesni, bet dar gana dažnai nukenčia, nes nepasirūpina savo saugumu, o šalmą, šviesą atspindinčias liemenes važiuodami ne visuomet dėvi net kai to reikalauja Kelių eismo taisyklės.
„Turėtų būti tarsi savaime suprantama, kad dviratininkams prioritetu privalėtų būti saugumas, tačiau Lietuvoje dar paplitęs įsitikinimas, jog dviratis nėra tokio pat atsargumo ir dėmesingumo reikalaujanti transporto priemonė kaip, pavyzdžiui, automobilis.
Daugelis turbūt neliptų į techniškai netvarkingą automobilį su prastai veikiančiais stabdžiais ar nešviečiančiais žibintais, tačiau sėsti prie dviračio vairo tokie trūkumai dažnam nesutrukdo“, – sako L. Jakučionienė.
Nors atrodytų, kad nepatyrę ir savo veiksmus ne visuomet gerai pasveriantys nepilnamečiai dviratininkai turėtų patekti į didesnės rizikos grupę, tačiau gydytojas A. Zubrickas sako, kad į traumatologinės pagalbos skyrių dažniausiai atvežami būtent suaugę dviračių vairuotojai.
Vaikai, anot gydytojo, dažniau dėvi šalmus ir kitas apsaugos priemones, tuo metu suaugusieji dažnai pervertina savo galimybes.
„Dviratininkų sužalojimai visuomet – ne iš lengvųjų. Atvykstama su įvairiais daugybiniais sumušimais ir nubrozdinimais ant viso kūno. Kalbant apie rimtesnes traumas, itin dažni pečių sužalojimai – viršutinės dalies žastikaulio ir raktikaulio lūžiai.
Tai, kiek truks panašių traumų gydymas, priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo, tačiau paprastai tokie sužalojimai išgyja per maždaug du mėnesius“, – sako A. Zubrickas.
Nesirūpina savo saugumu
Gydytojas apgailestauja, kad vis dar pasitaiko ir dviratininkų mirtimi pasibaigiančių incidentų – tokių, kaip pernai metais tragiškai pasibaigęs įvykis, kai sostinės T. Narbuto gatvėje nepastebėjęs laiptų nuo jų nuskriejo ir patyręs sunkią galvos traumą mirė jaunas dviratininkas.
„Kaip ir visais gyvenimo atvejais, sėsdami prie dviračio vairo žmonės turėtų elgtis atsargiai, o į dviratį, kaip transporto priemonę, žvelgti atsakingai. Dviratininkams reikėtų važinėti tik tam skirtais takais, visuomet būti dėmesingais, naudoti apsaugos priemones“, – pataria A. Zubrickas.
Jam antrina ir L. Jakučionienė. Jos manymu, labai svarbu, kad vaikams nuo pat mažens būtų ugdomi saugaus važiavimo dviračiu įpročiai, o suaugusieji turėtų jausti tokią pat atsakomybę tiek sėsdami prie motorinės transporto priemonės, tiek dviračio vairo.
„Reikėtų nepamiršti, kad Kelių eismo taisyklės galioja visiems eismo dalyviams – taip pat ir dviratininkams.
Jų laikymasis, važiavimas techniškai tvarkingu dviračiu su atšvaitais ir žibintais, rekomenduojamų ir privalomų apsaugos priemonių, tokių, kaip šalmas ar ryškiaspalvė liemenė, naudojimas gali padėti išvengti tikrai skaudžių nelaimių“, – sako ji.
Anot jos, dažnų eismo įvykių, į kuriuos patenka dviratininkai, problema paskatino bendrovę pernai pirmą kartą rinkai pasiūlyti ir specialų dviratininko draudimą.
Jis apima ne tik traumų ir sužalojimų riziką važiuojant dvirate transporto priemone, bet taip pat draudžia dviratininko civilinę atsakomybę bei dviračio ar jo dalių vagystės riziką.
Pasak L. Jakučionienės, gyventojų švietimui ir saugaus važiavimo dviračiu kultūros propagavimui, kaip ir kasmet, daug dėmesio bus skiriama artėjančio didžiausio Lietuvoje dviračių entuziastams skirto renginio „Velomaratonas“ metu.
