Pralaida sugadinta ir po kiekvieno smarkesnio lietaus vanduo priartėja prie pat kelio. Miškavežiai ir toliau veža medieną, bet miškininkai pasiremontuoja tik per mišką besidriekiantį sugadintą kelią.
Jei greideris kartais ir pravažiuoja, kelių būklė tampa dar prastesnė, nes paskutinis žvyro sluoksnis nustumtas ir automobilių ratai klimpsta į molį.
Beje, greideriu šią techniką net sunku pavadinti, nes tai paprasčiausias traktorius. Jis kelius palygina taip, kad vandeniui nėra kur nubėgti. Keliai tampa klampyne.
Radivoniškių, Unėniškių ir Voskonių kaimų gyventojų kantrybė baigėsi: Vilniaus rajono savivaldybė, iš miškininkų gaudama 5 procentus nuo pajamų už parduotą medieną, kelių tvarkyti nė nesiruošia. Jais nesirūpina ir miškininkai.
Užsikimšo vandens pralaida
Išsukus iš kelio Vilnius–Švenčionys į žvyrkelį link minėtų kaimų šalikelėje pasitinka transporto priemones skaičiuojanti įranga. Su saulės baterija, antena, kuria siunčia duomenis. Atrama šalikelėje aptverta apsaugine tvora, kad į ją neatsitrenktų automobilis.
Kam ši ne vieną tūkstantį eurų kainuojanti šiuolaikiška įranga, jeigu nei šio žvyrkelio, nei miškavežių šunkeliais paverstų kaimų kelių, kurie dar neseniai buvo pusėtinos būklės, niekas nesiruošia remontuoti, o tuo labiau asfaltuoti?
Tačiau Donatui Kuznecovui dabar svarbiau miškavežių ratų išmaltas kelias arčiau jo namų. „Su nerimu ne tik aš, bet ir visi kaimynai laukiame rugsėjo, kai pradės daugiau lyti. Kaip išvažiuosime iš namų?“ – klausė vyras.
Jis sustojo pamiškėje, kur yra pralaida. Dar prieš kelis mėnesius ja vanduo pratekėdavo iš lauko į melioracijos griovį. Nors jau kelios dienos nelyja, vanduo pakilęs, skalauja kelkraštį. Užsemtas ne tik laukas, bet ir medžiai.
Kodėl taip nutiko, kaimų gyventojai gali tik spėlioti. Gal sunkiasvoriai miškavežiai sugadino pralaidą, galbūt kažkur bebrai įsirengė užtvanką ir vanduo pakilo. Gali būti, kad pralaida užsikimšo nemokšiškai mėginant kelią palyginti greideriu, kai visas žvyras buvo nustumtas į vamzdį.
Bet šios vietos tvarkyti niekas nesiruošia, nors vanduo gali ne tik paplauti kelkraščius, bet ir susidaryti įgriuva. Tada kelias taps visiškai neišvažiuojamas. O jis – vienintelis link kelio Vilnius–Švenčionys.
Pripylė žvyro su akmenimis
Toliau – Voskonių kaimas, kuriame vaizdas taip pat kelia šypseną. Šalikelėje įrengtos naujos gatvės apšvietimo atramos, bet kelias visiškai neremontuotas. Tačiau Voskonių kaimo gyventojai dabar stebisi ne tuo.
Jeigu keliai blogės tokia sparta, netrukus nepadės net kelių kaimynų įsigyti visureigiai. O žemesnių automobilių dugną jau siekia dabar.
Toliau link miško prasideda kelias, kuriuo jau pasirūpino miškininkai. Bet kaip? Susivieniję kaimų gyventojai pradėjo fotografuoti vis prastėjančius kelius ir užfiksavo šios atkarpos remontą.
Buvo atvežta žvyro su didžiuliais akmenimis ir visa tai išpilta ant kelio. Paskui greideris lygindamas dar išdraskė kelio vidurį, kuriame augo žolė, o peiliu braukiant per akmenis iš karto atsirado duobės.
Tad dabar kelias, kuriuo buvo galima nuvažiuoti į mišką, išvažiuojamas tik miškavežiams.
Nei automobiliu, nei juo labiau dviračiu miško nepasieksi. O ir pėsčiomis žingsniuoti tokiu keliu menkas malonumas.
Iš seniūnės – vien pažadai
Dėl blogėjančios padėties kaimų gyventojai pirmiausia kreipėsi į Nemenčinės seniūnę Valeriją Stakauskaitę. Nusiuntė ir nuotraukas.
Paskambinusi D.Kuznecovui seniūnė sutiko, kad ant miškavežių sugadintų kelių reikia kuo skubiau pilti skaldą, tačiau oficialaus atsakymo neatsiuntė. Kai D.Kuznecovas jai apie tai priminė, V.Stakauskaitė pažadėjo, kad miškų urėdija kelius tuoj pat suremontuos.
D.Kuznecovas nusistebėjo: nejaugi urėdija yra įmonė, kuri remontuoja kelius?
Kaip atmestinai buvo remontuojamas kelias, matė visi kaimų gyventojai. Kai pasipiktinę jie dar kartą kreipėsi į seniūnę, ji skėsčiojo rankomis: kelių lyginimas greideriu naudos neduoda. Ji dar kartą pažadėjo, jog miškininkai pasirūpins, kad būtų atvežta žvyro ir skaldos.
Pasirašė ne tik gyventojai
„Akivaizdžiai matyti, kad to, kas buvo padaryta, kelių remontu nepavadinsi. Tačiau kaip tai įrodyti? Teks samdyti ekspertus, mokėti pinigus“, – kalbėjo D.Kuznecovas.
Bet prieš tai Radivoniškių, Voskonių ir Unėniškių kaimų gyventojai nusiuntė kolektyvinį prašymą Vilniaus rajono savivaldybei.
Jį pasirašė ne tik visi kaimų gyventojai, bet ir Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos administracija. Mat mokyklinis autobusas užsuka į kaimus. Taip pat prašymui pritarė bendrovė „Šviežia kava“, įsikūrusi Voskonių kaime, įmonė „Nemenčinės komunalininkas“, išvežanti atliekas.
„Valdininkai atsakymą atsiųs per dvidešimt darbo dienų. Jie turbūt mano, kad kaimo gyventojai tiek laiko gali į darbą nevažiuoti“, – šyptelėjo D.Kuznecovas.
Beje, skirtingai nei kituose kaimuose, Radivoniškėse, Voskonyse ir Unėniškėse apie 80 procentų gyventojų – darbingo amžiaus. Šeimos turi ne po vieną automobilį, važinėja dirbti į Vilnių, tad kelių būklė jiems itin svarbi.
