Kas būtų, jei tokie betono gabalai pataikytų pėsčiajam į galvą? To klausinėjo vilniečiai, pastebėję nuo Geležinio Vilko gatvės tilto nukritusias atplaišas. Jos krinta ne tik į upę. Jų yra abiejose tilto pusėse – ir Upės, ir A.Goštauto gatvėje.
Tačiau savivaldybės Infrastruktūros grupės atstovas Arūnas Visockas ramino, kad nieko baisaus nevyksta, – esą tilto konstrukcijos laiko, o nuo senumo byra tik apdailos plokštės.
Panašiai apdaila ant šaligatvio byrėjo ir nuo M.K.Čiurlionio gatvės pėsčiųjų viaduko, kuris dabar remontuojamas.
Vis dėlto specialistai apžiūrėjo Geležinio Vilko gatvės tiltą, numušė jo dalis, kurios galėjo atskilti ir nukristi praeiviams ant galvų.
Pasak A.Visocko, apdailos elementai atskilo dėl atmosferos poveikio, bet jie nekelia pavojaus laikančiosioms konstrukcijoms – važiuoti ir vaikščioti tiltu saugu.
1979 metais pastatytas Geležinio Vilko gatvės tiltas per Nerį yra viena labiausiai apkrautų sostinės arterijų – kiekvieną dieną per šį tiltą važiuoja dešimtys tūkstančių mašinų.
Kitais metais galbūt bus pradėtas ir tilto remontas, nors jam esą reikia tik kosmetinio, o ne kapitalinio tvarkymo.
A.Visocko žodžiais, mieste visų tiltų būklė gera, prastesnė tik Valakampių tilto, kurio rekonstrukcijos projektas vis dar rengiamas. Juo sunkiasvorio transporto eismas apribotas.
O avarinės būklės Kazbėjų tiltu eismas jau keletą metų yra draudžiamas.
Prieš trejus metus buvo pradėjęs byrėti ir Liubarto tiltas, o vairuotojai skundėsi, kad juo važiuojant juntama stipri vibracija. Tada savivaldybė irgi tikino, kad nerimauti nėra ko, o komunikacijų tinklus dengiančių plokščių metalo korozija buvo pašalinta.
Vilniečiams nesaugus atrodo ir Vingio parko pėsčiųjų tiltas. Vasarą po koncertų pėsčiųjų eismas juo būdavo ribojamas.
