Jis yra lengvesnis ir nerūdija, bet ar tikrai viskas – vien tik privalumai?
Aliuminis automobiliams gaminti yra naudojamas labai ilgą laiką. Šis metalas buvo labai populiarus tarp formuojant kėbulus rankomis.
Taip pat dažnai naudotas kuriant sportinius automobilius, kurie privalo būti kiek įmanoma lengvesni.
Tačiau masinės gamybos kasdieniai automobiliai labai ilgą laiką buvo plieniniai. Ir tai suprasti nėra sunku.
Plienas yra labai tvirta, stipri ir ilgaamžė medžiaga. Ją žmonija naudoja seniai, todėl apdirbimo technologijos yra ištobulintos.
Plieninės kėbulo dalys gali būti štampuojamos labai greitai pramoniniu būdu, o pats procesas yra nebrangus.
Tačiau šiais laikais vis dažniau naudojamas aliuminis.
Jis pritaikomas ne tik sportiniams automobiliams, bet ir sedanams ir net visureigiams gaminti.
Augantį aliuminio populiarumą lėmė noras sumažinti automobilių svorį.
Aliuminio tankis yra gerokai mažesnis nei plieno. Kartu aliuminis yra ir silpnesnis, todėl ir jo pagamintos detalės dažnai būna storesnės.
Nepaisant to, lengvesnės kėbulo ir pagrindinės konstrukcijos dalys leidžia sumažinti automobilio svorį ir pagerinti jo pasiskirstymą.
Aliuminis yra gerokai brangesnis, bet ar tikrai geresnis? Pažiūrėkime į visus jo trūkumus ir privalumus, lyginant su įprastai naudojamu plienu.
Privalumai:
Aliuminis yra lengvesnis ir minkštesnis.
Aliuminis taip pat geriau sugeria smūgius, todėl aliuminio konstrukcijos automobiliai teoriškai gali būti saugesni.
Gerai ir tai, kad aliuminis yra lengviau prognozuojamas įvykus avarijai, todėl aliuminės saugumo konstrukcijos gali būti efektyvesnės.
Aliuminis nerūdija.
Į ką verta atsižvelgti:
Aliuminio tenka naudoti daugiau, todėl detalės nėra tokios lengvos, kokios galėtų būti.
Automobilio saugumas vis tiek didžiąją dalimi priklauso nuo konstrukcijos, o ne nuo naudojamų medžiagų.
Aliuminis nerūdija, tačiau jį vis tiek veikia korozija. Dažai gali atšokti ir aliuminis ims irti.
Nuo to kenčia ir brangūs automobiliai – dėvėtų „Ferrari 550“ pirkėjams patariama atkreipti dėmesį į variklio gaubtą, nes jį korozija užpuola pirmiausiai.
Trūkumai:
Didesnės aliuminio detalės gali trukdyti matomumui – statramsčiai privalo būti storesni.
Plienas yra gerokai pigesnis – skaičiuojama, kad automobilių pramonei tinkantis aliuminis kainuoja 2–3 kartus brangiau nei plienas.
Plienas yra lengviau formuojamas masinės gamybos priemonėmis.
Jis lengviau tempiamas, todėl detales štampuoti yra lengviau, nors šiuolaikinės gamybos technologijos leidžia ir aliuminį apdirbti labai lengvai ir greitai.
Plienas yra gausiausiai perdirbama medžiaga.
Aliuminį įmanoma perdirbti ir tai yra daroma nuolat, tačiau plieną paruošti yra lengviau.
Surenkamos iš esmės bet kokios plieno atliekos ir iš jų lydinio sukuriamas norimos rūšies plienas.
Norint efektyviai perdirbti aliuminį, reikia atskirti skirtingus lydinius. Pats aliuminio perdirbimo procesas yra žalingesnis aplinkai nei plieno perdirbimas.
Aliuminis nėra tobula medžiaga, bet tokia nėra ir plienas.
Iš esmės visos medžiagos turi ir trūkumų ir privalumų, todėl automobilių gamintojai turi ieškoti geriausio pasirinkimo konkrečioms funkcijoms išpildyti.
