„Pilies uostelyje jachtininkai svarsto, kodėl įmonė „Garant Boats &Yachts“ apsiėmė remontuoti „Lietuvą“. Konkursas buvo skelbiamas ne vieną kartą. Esminė problema – vertinant tokio senumo jachtą, kai ji yra vandenyje, neįmanoma tiksliai numatyti, kiek visko reikės padaryti. Kai iškėlėme jachtą ant kranto ir pradėjome dirbti, blogiausi mūsų lūkesčiai viršyti du kartus. Todėl tas remontas ir tęsiasi taip ilgai“, – sakė įmonės „Garant Boats &Yachts“, atliekančios kapitalinį jachtos „Lietuva“ remontą, direktorius Simas Šakalinis.
Remonto dokumentai pradėti tvarkyti 2018 m. pabaigoje, o pats remontas – 2019-aisiais. Šiuo metu jis jau eina į pabaigą. Korpusas sutvirtintas, viskas, ką reikėjo pakeisti, pakeista, padarytas naujas denis, atnaujinta jo įranga. Pagrindinė burė liks ta pati, kitos burės jau seniai paruoštos. Galima sakyti, liko tik kosmetiniai darbai.
„Mūsų kolektyvas, 40-50 žmonių, turėjo galimybę prisidėti prie „Lietuvos“ grąžinimo į aktyvų gyvenimą. Visi dirba su meile, su šypsena, nes jaučiasi prisiliečiantys prie dalelės miesto istorijos“, – sakė S.Šakalinis.
Seną falškilį dovanos miestui
Jachtos falškilis naujas, nes senasis buvo jau gerokai surūdijęs, bet jam naudotas senojo švinas. „Į falškilį darbuotojai įdėjo daug meilės. Glostė, uostė, net pats jachtos kapitonas Osvaldas Kudzevičius buvo atvažiavęs pasižiūrėti“, – pasakojo „Garant Boats &Yachts“ projektų vadovas Vigmantas Gaižauskas.
Likusį senąjį „Lietuvos“ falškilį norima padovanoti miestui. Jau deramasi su Savivaldybe, kurioje vietoje jį būtų galima pastatyti. „Mes jį dar šiek tiek apipavidalinsime, kad būtų gražesnis. Juk tas falškilis keliavo aplink pasaulį. Manau, bus žmonių, kurie priėję norės jį paliesti, jau nekalbu apie tuos, kurie su ta jachta yra plaukę“, – svarstė įmonės direktorius.
Beliko naująjį falškilį pastatyti į vietą ir pritvirtinti. „Kai tik jis bus vietoje, prasidės kosmetiniai darbai: dažymas, dedamas medis. Medinės detalės irgi jau pagamintos, net nulakuotos“, – aiškino V.Gaižauskas.
Jachtos „Lietuva“ baldai daromi atskirame angare Priešpilio gatvėje. Tikimasi jau šį mėnesį jos korpusą su palyda vežti į Priešpilio g. Beje, į remonto vietą tolimame pietinės Klaipėdos miesto dalies taške jachta buvo atvežta irgi su palyda – ją atlydėjo sporto klubo „Ostmarina“ buriuotojai. Tarp jų buvo ir jachtos kapitonas. Iš pradžių buriuotojai vos ne kiekvieną dieną eidavo ir žiūrėdavo, kaip remontuojama jų brangiausioji, vėliau pradėjo pasitikėti specialistais.
Kai tik jachta bus atvežta į Priešpilio gatvę, ją remontininkai apspis kaip skruzdės – elektrikai, santechnikai, baldininkai ir kt. Pasak V.Gaižausko, tada bus dirbama visu pajėgumu. Dabar, kai jachtos korpusas dar šlifuojamas, kitų darbų daryti negalima.
Pačioje remonto pabaigoje ant borto bus užrašomas pavadinimas „Lietuva“. Prieš nuimant seną pavadinimą viskas buvo išmatuota, nufotografuota, kad po remonto jis būtų užrašytas lygiai toje pačioje vietoje.
Nuleisti jachtą į vandenį planuojama liepos pabaigoje.
Prisidėjo ir karantinas
S.Šakalinio teigimu, ilgiausiai užtruko jachtos džiovinimas, nes per daugiau nei 40 metų veiklos ji buvo sugėrusi daugiau kaip 4 tonas vandens. Kol korpusas neišdžiūvo, kitų darbų daryti buvo negalima.
V.Gaižauskas sako, kad atsirado ir kitų nenumatytų papildomų darbų, pavyzdžiui, kur kas didesnis sutrūnijusių pertvarų kiekis, kurias reikėjo perdaryti. Be to, teko stiprinti ir bortų stringerius.
Be abejo, įtakos turėjo ir prasidėjęs karantinas dėl koronaviruso. Visi šlifavimo, klijavimo darbai laikantis saugumo reikalavimų turi būti atliekami su respiratoriais ir vilkint specialius kombinezonus. Prasidėjus karantinui jie tapo didžiuliu deficitu. Jau ir dėl to remontininkai negalėjo dirbti visu pajėgumu, jau nekalbant apie tai, kad pradėjo strigti medžiagų tiekimas. Visas jas reikėjo atsivežti iš užsienio, pavyzdžiui, dervas, nes bet kokios netinka. Buvo sunku jų gauti, nors pinigai buvo sumokėti iš anksto.
Dirbo daugybė specialistų
Prie „Lietuvos“ dirbo daugybė žmonių. Vieni atliko korpuso darbus, kiti – denio, treti – medžio, ketvirti – variklio, elektros, penkti – projektavimo, šešti – gervių restauravimo, septinti – velenų parinkimo ir t. t. Teko surasti tinkamų specialistų, konsultuotis net su, pavyzdžiui, gervių gamintojais. V.Gaižauskas džiaugiasi, kad pavyko pritraukti pasaulinių gamintojų dėmesį.
Visa tai įmonė, dirbanti jau daugiau kaip 20 metų, galėjo padaryti turėdama daug kontaktų kitose šalyse. „Vienintelis trūkumas, kad jachtą pastačiusios statyklos Lenkijoje jau seniai nebėra ir nebuvo likę jokių brėžinių. Teko važinėti, ieškoti informacijos senuose archyvuose, tam prireikė nemažai laiko. Mes padirbėjome ir kaip istorikai“, – juokavo S.Šakalinis.
„Garant Boats &Yachts“ vadovas tikina, kad verslo atžvilgiu „Lietuvos“ remontas nėra pelningas projektas ir baigiamas vos ne įmonės lėšomis. Mat tokią jachtą suremontuoti brangiau kainuoja, nei naują pastatyti. Žinoma, nauja neturėtų tos istorinės dvasios. „Lietuva“ turės istorinę dvasią, nes visos jos dalys išlaikytos autentiškos ir atkurtos“, – tikino S.Šakalinis.
