Tačiau kėdainiečiams gerai pažįstamas ir gerbiamas policijos rėmėjas Edvinas Demidavičius ją išreiškia net keliais būdais – nuolatos savanoriauja policijos rėmėjų gretose, dalyvauja tautinėse šventėse, renginiuose, o visai neseniai vienas motociklu apkeliavo aplink Lietuvą.
Po kelionės savo socialinio tinklo paskyroje jis ją trumpai, bet labai gražiai aprašė: „Kokia graži ir turtinga mūsų Lietuva. Dar vienas tikslas įvykdytas – motociklu apvažiuoti Lietuvą.
Nors kelionę kruopščiai planavau ir saulė skelbė taiką, bet lietus galando ginklus. Teko ekstra sužaisti partiją ir netikėtais ėjimais savo kailį traukti sausą.
Kelionės metu aptikau didingų vietų, grožėjausi įspūdinga ir nuostabia pastatų ir jų liekanų architektūra, sutikti žmonės mielai dalinosi savo istorijomis, o ant ežero kranto klausiau senolės ir smuiko dueto“.
Taigi, su „Rinkos aikštės“ skaitytojais Edvinas dalijasi dar kelio dulkėmis kvepiančios kelionės po Lietuvą įspūdžiai bei potyriais.
– Edvinai, kaip šovė mintis „pakraščiais“ apkeliauti Lietuvą motociklu? Norėjote pabėgti nuo kasdienybės, išbandyti savo ištvermę, kažką įrodyti sau ar aplinkiniams, pabūti su savimi, gal turėjote dar kokių nors minčių?
– Metų pradžioje, artėjant motociklų sezonui, pradėjau mąstyti, kur važiuosiu šią vasarą. Ten buvau, ten buvau ir ten buvau… O jeigu važiuočiau ne vieną dieną? Ogi galiu apvažiuoti Lietuvą! Taip ir gimė ši mintis, tik pirmas planas buvo šia kelione pažymėti Karaliaus Mindaugo karūnavimą ir baigti ją liepos 6 d., bet, pasikeitus aplinkybėms, kelionės datą teko nukelti visam mėnesiui.
Norėjau išeiti iš komforto zonos, nes įprastas gyvenimas be iššūkių mus konservuoja ir neleidžia augti.
– Pačiai šią vasarą teko pakeliauti po Lietuvą, mačiau daug keliauninkų motociklininkų ir kaskart žiūrint į juos kildavo mintis, ar patogu tokį ilgą kelią važiuoti šia dvirate priemone…
– Labai individualus atsakymas. Priklauso nuo pasiruošimo, maršruto, poilsio ir, savaime suprantama, motociklo.
Vieni tokiai kelionei rinktųsi gal kitokio stiliaus motociklą (pvz., cruiser, sport touring, enduro), bet aš nusprendžiau važiuoti street tipo motociklu. Pirma diena buvo sunkesnė, bet vėliau buvo tikrai lengviau, o ypač paskutinius 100 km namų kryptimi (juokiasi).
– Beje, seniai važinėjate motociklu? Kaip atsirado šis pomėgis? Ar esate aktyvus baikeris ir galbūt kokio nors klubos narys?
– Vaikystėje turbūt kaip ir dažnas jaunuolis važinėjau motoriniais dviračiais, motoroleriais ir nedidelės kubatūros motociklais. Vėliau buvo ilga pertrauka ir tik 2020 m. grįžau prie šios aistros. „Karantininiais“ metais motociklas buvo puiki priemonė „prasipūsti“ galvą. Tačiau jokiam klubui nepriklausau.
– Vienas keliavote aplink Lietuvą ar turėjote kokių nors pakeleivių?
– Pakeleivių nebuvo, tik draugiškai prasilenkdavau su kolegomis kelyje, ar sustoję pailsėti poilsio aikštelėse susimojuodavome.
– Ar ilgas buvo pasiruošimas kelionei ir kaip jis atrodė?
– Pirmoji mintis, kaip jau minėjau, gimė metų pradžioje. Vėliau dėliojausi maršrutą, jį teko koreguoti net keletą kartų, nes priklausė nuo nakvynės vietos, lankytinų vietų, kelių kokybės. Pavyzdžiui, mano motociklas nėra skirtas važiuoti žvyruotais keliais, tad labai arti sienos neturėjau galimybės keliauti.
Toliau – reikalingų daiktų sąrašas, trūkstamų įsigijimas (vaizdo kamera, įvairūs energijos šaltiniai kamerai, navigacijai ir t.t.), patikrinti motociklo techninę būklę ir t.t.
– Kodėl pasirinkote būtent tokį maršrutą?
– Norėjau maksimalaus iššūkio. Šios kelionės atstumas daugiau negu 1 000 km, o apvažiuoti Lietuvą buvo labai tinkamas variantas.
– Ilgai jį dėliojotės, ieškojote nakvynės, maitinimo įstaigų vietų?
– Nakvynių vietos buvo numatytos pas gimines, svarbiau buvo degalinės ir maitinimo įstaigos, bet Lietuvoje jų tinklai ganėtinai gerai išplėtoti, tad trukdžių nesudarė.
– Koks buvo kelionės tikslas?
– Parodyti pagarbą Tėvynei.
– Kaip šeima priėmė Jūsų idėją ir pasiryžimą tokiai kelionei – vaikai nesiprašė kartu, žmona neprieštaravo?
– Ne, prieštaraujančių nebuvo, tik palaikymas. Kiekviename sustojime siunčiau nuotraukas, dalinausi įspūdžiais, tad teoriškai šeima keliavo kartu su manimi.
– Kiek laiko keliavote?
– Startas įvyko penktadienio ryte ir sekmadienio vakare buvau namuose. Važiuodavau apie 10–12 val. įskaičius poilsį.
– Oho, greitai apkeliavote Lietuvą. Ar prieš išvažiuodamas turėjote kažkokį planą, per kiek laiko turite nuvažiuoti tam tikrą kilometrų kiekį per dieną ir galiausiai – per kiek laiko turite apkeliauti Lietuvą?
– Visas maršrutas buvo padalintas į 3 dienas pagal nakvynės vietas. Teoriškai buvau pasiskaičiavęs, kiek laiko ir kokį atstumą važiuosiu, bet realybėje ne viskas išėjo taip, kaip skaičiavau – atstumą tekdavo įveikti per ilgesnį laiką, nes tai vienoje vietoje užtrukdavau, tai kitoje.
Planas buvo aplankyti Naujadvario dvarą, Smegduobių parką, Kirkilų apžvalgos bokštą, Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Zaraso ežero apžvalgos ratą, Ignalinos atominę elektrinę, Medininkų pilį, Druskininkų fontaną, Bartninkų bažnyčios griuvėsius, Ventės ragą, Olandų kepurę, Puodų namą Žagarėje.
Kelionės metu netikėtai atradau Šalčininkų rajone, Merkinės kaime, esančius Paulavos respublikos dvaro griuvėsius, Skuodo, Mažeikių, Joniškio rajonuose – neveikiančius vėjo malūnus arba jų griuvėsius, Klaipėdoje – pirmojo Lietuvoje automobilių – motorračių klubo keliautojo Antano Poškos paminklą, Akmenėje – „transformerius“ (geneali idėja iš naudotų automobilių detalių padaryti robotus) ir Mažeikiuose – mini Eifelio bokštą.
– Edvinai, ar kelionės metu buvo tokių dalykų, kurių galbūt prieš ją nenumatėte – malonių, stebinančių arba atvirkščiai – nuvliančių ar nemalonių?
– Stebinančios – gal aukščiau paminėtos atrastos vietos, o nuviliančių nebuvo, nes nebuvau iš anksto nusistatęs arba į viską galima pažvelgti kitu kampu.
– Kokią Lietuvą pamatėte šios kelionės metu? Ar ji labai skiriasi nuo tos, kokią įsivaizdavote prieš kelionę? Pavyzdžiui, man asmeniškai kažkaip graudu pasidarė po kelionės į rytų Lietuvos apylinkes – nykstantys kaimai, gyvenvietės, tušti plytintys laukai ir galiausiai suvokimas, kad Lietuva tėra kelių miestų, apie kuriuos dar vyksta gyvenimas, valstybė. Kad ir pačius Zarasus įsivaizdavau kur kas „modernesnius“, o pasirodė, lyg ten būtų sustojęs laikas…
– Dėl Zarasų visiškai sutinku: įvažiavęs nuo Rokiškio pusės net nustebau pamatęs gyvenvietės kelio ženklą ir pasitinkančius pavargusius medinius namelius, bet kitoje miesto dalyje vaizdas kitoks.
Miesteliuose daug laiko neužtrukdavau, sustodavau pailsėti, aplankyti suplanuotas vietas arba pravažiuodavau tiesiog tranzitu.
Regis, skersai Lietuvos daugiau negu 300 km, bet kaip keičiasi aplinka, miškai, kalvos, pastatų stiliai. Vilniaus apskritis stebino įspūdingo aukščio Dievo namų bokštais, tuo tarpu Marijampolės apskrityje nedidukės medinės bažnyčios.
– Kas Jus labiausiai žavėjo kelionės metu?
– Kvapai. Automobiliu važiuodamas to negali pajusti, bet važiuojant motociklu, jie labai išryškėja. Ypač spygliuočių miškų po lietaus kvapas. Pavyzdžiui, birželio mėnesį keliaujant motociklu, labai įstrigo žydinčių rapsų kvapas.
– Žinot, Edvinai, po kelionių, artėjant namų link, mane apima toks geras jausmas: kad ir kokie buvo nusibodę namai, įkyrėjusios tos pačios sienos, apylinkės, jos tampa be galo mielos ir savos, pasijunti saugus… O kaip jautėtės Jūs, grįžęs iš tokios ilgos ir, sakyčiau, varginančios kelionės? Kaip šeima, vaikai Jus sutiko?
– Taip išėjo, kad aš juos sutikau: žmoną – iš darbo, vaikus – iš senelių.
Sutinku, jog artėjant namų link apima geras jausmas, kadangi namuose jaučiamės saugūs, tai – mūsų tvirtovė.
– Važiuojant, keliaujant apima vienos emocijos, mintys – nuovargis daro įtaką joms. Tačiau grįžus, nurimus ir pailsėjus, jos pasikeičia. Kaip dabar jaučiatės Jūs ir kokios mintys apie kelionę gyvena Jumyse?
– Dar tik praėjo keletas dienų, tad kol kas į motociklo pusę dar nežiūriu (juokiasi). Darbų rutina paėmė viršų, bet, važiuojant palei Latvijos sieną, buvo daug pagundų mesti kelią dėl takelio… Gal tai kitas kelionės tikslas?
– Ar jaučiatės įgyvendinęs savo siekį?
– Visu 100 proc.
– Išduokite: ar jau kuriate planus naujai kelionei?
– Minčių yra įvairių, bet palikime jas ateičiai.
