Šią vasarą mano sūnėnas, kuris yra studentas, nusprendė laikinai nuvykti į Nidą šiek tiek padirbėti VšĮ „Irklakojis“. Minėta įstaiga organizuoja vandens ir kitokias pramogas Nidos svečiams. Ilgąjį savaitgalį nuvykę į Neringą sūnėną aplankėme.
Jo gyvenimo sąlygos šokiravo. Nors gyvenime teko matyti visko, kadangi mėgstu keliauti - ne kartą esu buvusi Afrikoje, Tailande, Pietų Amerikoje, Rusijoje ir kitur.
Vieno Nidos daugiabučio namo sandėliuke pamačiau pastatytas tris lovas (kitą savaitę turėjo būti pastatyta dar viena), toje pačioje patalpoje už medžiaginės užuolaidos - sudužęs klozetas ir šalia kriauklė.
Toje pačioje patalpoje - šaldytuvas, siauras stalas maistui gaminti. Tuomet sandėliuke glaudėsi dvi merginos ir vaikinas.
Išsimaudyti po dušu galima kas trečią dieną. Aš esu ginekologė ir nesuprantu galimybės tokiomis sąlygomis gyventi skirtingų lyčių atstovams.
Nesuprantu, kas atsitiko mūsų žmogiškumui, savigarbai, padorumui. Kaip mes galime tikėtis padoraus elgesio, jei tyčiojamės iš savo vaikų? Kodėl mes stebimės, kai jauni žmonės valkatauja, vartoja narkotikus, skriaudžia silpnesnius, nejaučia pagarbos aplinkiniams.
Pasirodo, kad tokiomis sąlygomis gyvena ne tik šios įmonės darbuotojai: kai kurių prekybos centrų, maitinimo įstaigų darbuotojai Nidoje gyvena dar prastesnėmis sąlygomis.
Blogiausia, kad visi bijo apie tai kalbėti - paprastai netenkama darbo. Pakalbintas įstaigos direktorius pripažino, kad gyvenama spartietiškai.
Tik man labiau panašu į vergiškas sąlygas - kaliniai turi žymiai geresnę aplinką. Pokalbio metu mesta frazė, jei nepatinka - gali nuomotis kambarį viešbutyje, visai sutrikdė.
Prieš metus kopiau į Kilimandžarą. Visą įrangą, maistą, turistų asmeninius daiktus ir net vandenį nešė šerpai. Ilgai negalėjau matyti jų suvargusių kūnų, deformuotų sąnarių, nuplyšusių drabužių. Kaskart keikiau save, kad per tokius, kaip aš, šie žmonės kankinasi. Bet ten Afrika.
Mes - europiečiai, turintys gilias pagarbos, žmogiškumo, savigarbos, atjautos tradicijas.
Vargu ar dabar Nidoje kavinėse bus skanus maistas, ar dar kada norėsiu plaukioti kajakais mariose.
Gerbiu Neringos merą už jo principingumą, atsakingumą ir pagarbą žmogui. Manau, ši informacija pastūmės jį atkreipti dėmesį į šią blogybę.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
