Šiaip jei turėčiau savo vaikų, nenorėčiau, kad jie tranzuotų. Nes iš tikrųjų gi niekada nežinai, į kokią mašiną įlipsi. Gal tas žmogus net nebūtinai koks maniakas. Užtenka, kad jis būtų idiotas vairuotojas. Atiduodi savo gyvybę tokiam į rankas ir skrieji kokiu 180km/h plentu.
Asmeniškai man nieko labai ekstremalaus tranzuojant nėra nutikę, bet girdėjau draugės istoriją. Kaip tik tuo metu, kai Kauno autostradoje siautėjo maniakas, ji su sese važiavo su mašina iš Vilniaus į Kauną. Jų automobilis sugedo, tad teko kažką susistabdyti, kad partemptų į miestą.
Sustojo vyrukas, užkabino trosą ir pradėjo tempti. Kai pasuko į mišką, tos merginos visai žadą prarado. Pradėjo stabdyti, pypsinti, o tas vis tiek tempia. Tai kažkaip išlipo iš tos mašinos ir pabėgo iki plento, ten susistabdė mikroautobusą kažkokį ir mašiną palikusios parsigavo į miestą.
Tikrai nemanau, kad tai kasdienės istorijos, bet niekada negali žinoti, kas tuo metu plentu važiuos.
Dar mums yra buvę tokių istorijų, kai tranzuojam šalia kelio, sustoja kokių pacanų pilna mašina, langai nusileidžia – o tie ten degtinę geria ir primygtinai prašo lipt į vidų. Pasakai „ne“ ir eini keliu tolyn, o tie važiuoja dar kelis šimtus metrų lėtai paskui anekdotus pasakodami. Nejauku tokiose situacijose.
Bet gerai, kad jau suaugom, susikrapštom pinigų saugesniam keliavimo būdui, jau ir galvą ant pečių turim, tad tranzavimas po truputį dingo iš mūsų gyvenimo.
Paskutinį kartą tranzavau Graikijoje. Bet ten toks juokingas tranzavimas buvo. Mums reikėjo tiesiog nusigaut nuo kempingo, kuris buvo už miesto, iki miesto vėlai vakare. Dalis draugų apsnūdo ir nutarė eit miegoti, o mes keturiese sugalvojom nutranzuot į miestą pasižvalgyt ir grįžt. Stovim tamsoje ant plento, fūra važiuoja. Netikėtai sustojo. Įlipam mes į tą fūrą, o ten toks vyrukas sėdi kabinoj juokingą interjerą įsirengęs. Bičas pasidaręs tokį meilės guolį. Viskas raudonu aksomu aptraukta, visur širdutės, rožytės, sklinda saldus kvapas, dar kažkokių neonkių prijunginėta. Tas zefyrinis fūros saldumas netgi kažkiek šiurpus mums pasirodė – toks tvinpyksiškas. Jei taip viena mergina tranzuodama įliptų į tokią fūrą, jaučiu, į kelnes pridėtų. Nes atmosfera, atrodo, specialiai meilės reikalams sukurta. Kas žino, gal jis pakeliui kokias plaštakes ir susirenka ilgus atstumus bevažinėdamas. Bet žmogelis geras pasirodė, saugiai mus nuvežė ir gero vakaro palinkėjo.
Taigi, visai nenurašau aš tranzavimo kaip keliavimo būdo. Būna, žmonės taip pusę pasaulio apkeliauja. Bet man patinka šiek tiek labiau planuotis laiką ir būti pačiai atsakingai už savo kelionę. Nes tranzuodamas tampi labai priklausomas nuo tų žmonių, kurie tave veža. O kartais ir išvis gali prastovėti parą kelyje ir niekas nesustos.
pinigukarta.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
