Po savaitės grįžome, tikėdamiesi rasti sutvarkytą kambarį. Radome Juozą, kuris buvo pramušęs sienoje skylę, ir pašiurpusius kaimynus, kuriems Juozas aiškino, kaip reikia padaryti taisyklingą elektros įvadą. Dar Juozas kaimynams aiškino, kaip reikėtų pagal skandinaviškas taisykles įrengti laiptus į rūsį ir pastatyti ekologišką japonišką šiltnamį kieme.
Į klausimą, kodėl neišardė tos sienos, Juozas atsakė, kad čia ne taip suklotos grindys ir ne tokia danga apdengtas stogas - ir kad viską reikia daryti kompleksiškai, kapitališkai ir moderniškai.
Atsisveikinant Juozas pareiškė, kad už konsultacijas visi kaimynai jam skolingi krūvą pinigų. Po kelių dienų surastam kitam meistrui išardyti sieną prireikė kokių trijų valandų.
Šią istoriją prisiminiau, kai mūsų Vyriausybė pastarosiomis dienomis susiėdė dėl trijų sraigtasparnių - vietoj penkių šimtų renovuotų namų. Nors pasirodė daugybė straipsnių, komentarų, nors daugybė žmonių manė, o įvairiausių apklausų rezultatai rodė, kad toks vyriausybės sprendimas vertinamas kaip ciniškas, neracionalus ir itin šokiruojantis(ir tai - likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų ), - mūsų Vyriausybė vis vien laikosi savo sprendimo pirkti, švelniai tariant, abejotinos reikmės sraigtasparnius, lyg tai būtų gyvenimo ir mirties klausimas - lyg neįsigijus tų nelemtų sraigtasparnių žlugtų mūsų valstybė ir asmeniškai Vyriausybės narių gyvenimas.
Jau seniai, jau beveik ketveri metai - kartais vis atrodo, kad Lietuvos Vyriausybė dirba kam tik nori, bet tik ne Lietuvai, ir tik ne Lietuvos piliečių gerovei.
Taigi tikrai turime teisę klausti - kam gi dirba Lietuvos Vyriausybė? Gal vyriausybė dirba, pavyzdžiui, Skandinavijai, jei skolinasi milijardus iš Skandinavijos šalių bankų už keleriopai didesnes palūkanas nei siūlo TVP? Gal tikrai Skandinavai valdo mūsų vyriausybę, jei į Lietuvos rinką neįsileidžiami jokie kiti bankai nei skandinaviški, jei kažkodėl nesudaromos sąlygos įsteigti stipriems lietuviško kapitalo bankams?
O ir skandinaviškų bankų savivalė ir piktnaudžiavimai itin lengvai pakenčiami, toleruojami, net ir skatinami? Tai mūsų vyriausybė dirba skandinavams?
Lygiai taip pat galėtume paklausti - gal mūsų vyriausybė dirba Rusijai? Juk iš išpūstų ir iš išreklamuotų energetinės nepriklausomybės projektų nei vienas net nėra deramai pradėtas, o Lietuva fundamentaliai vis labiau sodinama ant energetinės „dujų adatos“. Skaisčioji Energetikos ministerija su tyrojo žvilgsnio ministru, labiau garsėjančio kaip anekdotų herojus nei energetinių problemų sprendėjas, tiesiog akyse žlugdo biokuro energetikos ir alternatyvios energetikos projektus - vis didindama Lietuvos energetikos priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų. Kai bet kokia alternatyva sukelia tiesiog fizinius kai kurių Vyriausybės pareigūnų ir vadovų spazmus. Tai Lietuvos Vyriausybė dirba Rusijai?
O gal vyriausybė dirba Azijai? Na, kaip reikėtų paaiškinti užsispyrusius ir kritikos negirdinčius, aiškiai skubotus Vyriausybės sprendimus dėl atominės energetikos. Atominė energetika Lietuvoje - pastaraisiais metais jau savaime tapo pajuokos ir korupcijos simboliu. Vien ko verti žymiosios įmonės „Nukem“ žygiai statant radioaktyvių atliekų saugyklą už milijardą eurų - matytos skardinio angaro ir radioaktyvių konteinerių, išdėliotų ant europalečių, fotografijos išties daro „milijardinį“ įspūdį.
Net tokiam fone kelių šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių prieštaravimas ir gresiančios milijardinės skolos - Vyriausybei nė motais. Atominė elektrinė bus - išdidžiai sako „Hitachi“ prezidentas - bus, nepaisant jokių referendumų ar protestų. Vien už panašius pareiškimus tokį savim pasitikintį japoną turbūt per porą valandų deportuotų iš JAV, bet tik ne iš Lietuvos. O VAE šūkis net tapo partinės grupuotės rinkiminiu šūkiu. Tai, išeitų, kad Lietuvos vyriausybė dirba Azijai?
Arba vėl - štai patys energetikai siūlo išeitį - pergrupuoti elektros gavybą, pilnavertiškiau išnaudojant šiluminių elektrinių pajėgumus, esą tai juntamai padėtų atpiginti tokią aktualią šildymo kainą. Specialistai sako „Taip“, vartotojai sako „Taip“, vyriausybė vėl sako „Ne“ ir toliau šildo Elektrėnų ežerą. Kam čia dirba Vyriausybė? Energetikų klanui? Partiniam klanui? Vėl „Gazprom“? Eilinį kartą Vyriausybės arogantiškas atsakymas - „Taip geriau“ be jokių paaiškinimų ar diskusijų.
Na, turbūt, galėtume tęsti savo samprotavimų sąrašą, nes jokio aiškumo, argumentų ar komentarų iš Vyriausybės pusės nėra. Jau esu minėjęs, kad Vyriausybės komunikavimas - itin menko lygio. Turbūt todėl, o gal dėl arogancijos ar dar dėl kažkokių kitų - slaptų dalykų vis ima ir susidaro įspūdis, kad mūsų Vyriausybei - Lietuvos piliečiai ir jau minėta jų gerovė (atsiprašau, kad kartojuosi) rūpi mažiausiai.
Nors piliečių nuomonė - ne žurnalistų - pabrėžiu - piliečių nuomonė - rėkte rėkia, Vyriausybė arba ignoruoja tai, arba mesteli kažką atžagariai, suprask „visi jūs nieko neišmanote“, ir padaro taip, kaip nusprendžia.
Argi toks vyriausybės santykis į savąja liaudimi yra normalus? Mano manymu, tai simptomai, žymintys užmaršties ligą, kuria vis suserga į valdžią patenkantys politikieriai, savo riebųjį „aš“ vis iškeliantys virš Lietuvos, jos gerovės ir jos žmonių klestėjimo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
