Viename Kauno barų laukdamas užsakyto maisto atsitiktinai pavarčiau ant stalo padėtą nemokamai platinamą žurnaliuką „Laikas.lt“. Margaspalvis, reklamomis bei žalio jaunimo nuotraukomis išmargintas leidinys savo turiniu nesužavėjo, ko gero, esu per senas...
Atsitiktinai akys užkliuvo už keistokos „infobloko“ antraštės „Reiveriai apie narkotikus“. Ėmiau skaityti ir mane apėmė siaubas.
21 metų Tomas pasakojo narkotikų rūšį pasirenkantis priklausomai nuo to, ką jis nori patirti. Narkomanas gyrėsi dažniausiai vartojantis haliucinogeninius grybus, nes taip daro visi jo draugai. Ypač „gerų“ draugų kompanija pasigirti galintis narkomanas džiaugėsi, kad „per įvairias haliucinacijas susisiekiame su kosmosu“.
Toliau buvo dar gražiau. 23 metų kvaišalų vergė Viktorija nurodė, kad be kvaišalų tiesiog neįmanoma iki ryto šokti elektroninės muzikos ritmu. „Taigi, užsimeti „ratų“ ir viskas super“, – konstatavo narkomanė.
22 metų Andrius gyrėsi vartojantis tik „natūralius“ produktus – hašišą bei marihuaną, 26 metų Agnė svarstė, kad narkotikų vartojimas – mistinis ritualas, kuriam reikia subręsti psichologiškai ir fiziškai.
Kaip šaunu ir smagu vartoti narkotikus, pasakojo ir 22 metų Marius, vaikinas tikino, kad jam narkotikai suteikia spalvų ir vaizdinių, padedančių šiek tiek geriau jaustis niūrioje realybėje.
Esu šokiruotas. Laisvai, nemokamai kavinėse ir baruose platinamame žurnaliūkštyje, kurį gali vartyti bet kuris vaikigalis, publikuojami štai tokie „genialių“ žurnalistų sukurpti tekstai. Ko jau vertas pats straipsnis pretenzingu pavadinimu „Narkotikai reivo kultūroje“? Tekste apstu kvaišalų vartojimą itin patraukliai pateikiančių teiginių, nei žodžiu neužsimenama apie narkomanijos grėsmę bei žalą.
Pateikiu tik kai kurias ištraukas iš straipsnio:
„Narkotikai padeda pajusti muziką, muzika padeda nusikelti į kitą pasaulį, o kitame pasaulyje žmogus susiduria su Savimi“, „hipių spalvotąsias vizijas išlaisvinusiais LSD“, „kitiems reivo dalyviams narkotikai reikalingi tam, kad jie galėtų nepavargdami ir be jokių sustojimų šokti arba tiesiog be pašalinių trukdžių klausyti muzikos“, „narkotikai – sąmonės ribų praplėtimas“, „įvairūs haliucinogeniniai narkotikai padeda „tranzeriams“ pasiekti tokių būsenų, po kurių jie jaučiasi dvasiškai atsigavę bei atradę naujų dalykų“, „nueiti į tokį vakarėlį jai reiškia tą patį, ką krikščioniui apsilankymas bažnyčioje“, „kiekvienas narkotikas padeda pajusti skirtingą muziką. Pavyzdžiui, su techno siejamas ekstazis, psytrance – su LSD, o minimal – su žolės suktine“.
Sveiku protu nesuvokiama, kaip tokį nihilizmą toleruoja žiniasklaidą prižiūrėti turinčios institucijos bei teisėsauga, mano galva, tai akivaizdi narkotikų reklama. Tiesa, žurnaliūkščio redakcija tarsi bando apsidrausti, pačioje teksto apačioje teisinamasi, kad nenorima pasakyti, jog narkotikai yra gerai, o šios publikacijos tikslas – supažindinti skaitytojus su kvaišalų pasirinkimo priežastimis.
Šis „pasiteisinimas“ pribloškė labiau nei narkomanų išpažintys. Kvailesnio pasiteisinimo, ko gero, nepavyko sugalvoti.
Suprantu, tiksliau sakant, liūdnai konstatuoju, kad viskas daroma dėl platesnio skaitytojų rato, pigaus populiarumo ir reklaminių pinigų.
Manau, pakalbinus, tarkim, žagintojus, jie visuomenei tikrai norėtų papasakoti, kodėl žagina merginas ir moteris, taip pat jie galėtų apsakyti prievartos akto metu patiriamus įspūdžius.
Galų gale, jeigu narkotikų vartojimą bandote pateikti kaip šaunų ir patrauklų, kodėl tuomet nereformuoti sustabarėjusios visuomenės nuostatų, juk, pavyzdžiui, vienu šlykščiausių visuomenės atmatų sluoksniu laikomi pedofilai taip pat turėtų ką pasakyti apie lytinio gyvenimo pradžiamokslį, su kuriuo nemokamai supažindina savo aukas.
Dar viena tema būsimai į jaunimą orientuoto nemokamo žurnaliūkščio publikacijai – artėja ruduo, tamsūs vakarai, kodėl nepakalbinus tarpuvartėse ar laiptinėse savo aukų tykančių „budulių“.
O jaunieji nusikaltėliai savo bendraamžiams galėtų daug ką pasakyti apie savo pasirinkto gyvenimo būdo patrauklumą bei kasdienybę. Pavyzdžiui, koks nors „budulis“ galėtų papasakoti, kad „geriausia“ ir „praktiškiausia“ aukomis rinktis pagyvenusias moteris, jos niekada nepasipriešins, neduos atgal, o jų rankinėse, be saujos vaistų ir pensininko pažymėjimo, visada galima rasti mažiausiai 10 litų grynaisiais.
Tuo pačiu būdu reabilituokime ir vagis. Gal ir jie nori mums pasakyti, kad vagystė – ne nusikaltimas, o viso labo socialinę lygybę bei naujų prekių įsigijimą skatinanti veiklos rūšis. Juk apvogus turčiaus namus jis iš naujo įsigys naujų daiktų, taip bus stimuliuojama prekyba, o vogtus daiktus juodojoje rinkoje pusvelčiui galės įsigyti naujų prekių neįperkantys tautiečiai. Be to, vagies gyvenimas taip pat „įdomus“, kupinas aštrių įspūdžių bei tam tikrų degradavusių asmenų iškreiptai suvokiamo šaunumo ar kriminalinės romantikos.
Verta nepamiršti ir smurto artimoje aplinkoje problemos, tiksliau, ją pateikti ne kaip problemą, bet kaip savotišką, aštriais įspūdžiais pagardintą gyvenimo būdą, jame atrandant nenuginčijamų pliusų. Nusišnekėti galima iki tokio lygio, kad moteriai smogiant į veidą skatinama kraujo apytaka, išsiskiria adrenalinas ir smegenys geriau aprūpinamos krauju, dėl ko padidėja moters mąstymo potencialas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius: "Žurnalistų etikos inspektorius turi atlikti tyrimą"
„Perskaičiau šį „straipsnį“ (publikaciją nemokamai platinamame žurnale. – Red.). Iš karto sakau, kad jį svarstyti būtina dėl galimo neigiamo paskleistos informacijos poveikio nepilnamečiams. Tokį tyrimą turi atlikti Žurnalistų etikos inspektorius.
Tačiau esminis dalykas, kuris man sunkiai galvoje telpa, – kodėl rašydamas tokį straipsnį žmogus taip lengvai jį paskelbė leidinyje net neužsimindamas apie neigiamą narkotikų poveikį ir nepakalbinęs nė vieno nepriklausomo eksperto, kuris galėtų papasakoti ne apie emocinius „kaifus“, o apie realias narkotikų keliamas grėsmės žmogaus sveikatai ir gyvybei? Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakomybę turi prisiimti šio leidinio redaktorius.
Atvirai pasakius, šis rašinėlis primena naivaus negerų dėdžių ir tetų suvilioto paauglio pasakojimus tėvams apie narkotikų vietą kažkokioje „kultūroje“. Kvailai ir naiviai pateiktas pasakojimas namuose paprastai įvertinamas protingų tėvų ir tokių nesąmonių toliau niekas nenori skleisti. Šiuo atveju tekstas skelbiamas žurnale, vėliau – internete ir dar platinamas vietose, kur renkasi jauni žmonės.
Džiaugiuosi bent tuo, kad aktyvūs piliečiai sureagavo ir pranešė apie tai žurnalistams. Tikiuosi, kad šio reikalo imsis ne tik etikos sargai, bet ir teisėsauga, nes labai jau įtartinai atrodo pats tokios „informacijos“ (lengviau ją vadinti narkotikų propaganda) platinimas.“
Linas Slušnys, vaikų psichiatras, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas: Perskaitęs tai, kas parašyta, esu gerokai šokiruotas. Kaip žmogus esu pritrenktas, kad Lietuvoje gali būti tokia atvira narkotikų reklama. Manau, įstatymo sergėtojams toks leidinys turi būti pateiktas įvertinimui, jis aiškiai žalingas nepilnamečiams. Man labai gaila, kad tokios kavinės, kurios įsileidžia panašaus pobūdžio leidinukus, liks nenubaustos.
Mano įsivaizdavimu reiktų tokius "kūrinius" parodyti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Jie turėtų vertinti. Faktas, kad tai yra narkotikų reklama, kuri yra draudžiama Lietuvoje.
Leidėjai nėra slapti, tad nesunku būtų pritaikyti ir įstatymo nuostatas.
Iš kitos pusės leidėjai irgi keisti. Jokių vertybių, jokio suvokimo ką leidžia ir ką platina. Keista, kad nenurodo adresų, kur galima gauti vienų ar kitų narkotikų. Man toks kūrinys, tai geras atsakymas ar reikia Lietuvoje įvairių kontroliuojančių institucijų, kurios prižiūri žiniasklaidą. Jeigu žiūrėsime į rinką, tai paaiškėtų, kad toks leidinys dar skaitytoją turi. Blogiausia, kad kai kas gali imti aiškinti, jog tai buvo parašyta laikraštyje ir tai traktuoti kaip tiesą. Ypač taip galima paveikti jaunimą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
