Aš nieko prieš, kad žmonės išvažiuoja dirbti, bet kodėl reikia taip šaukti ir menkinti šalį, kuri jus užaugino, kiek įmanoma, išlavino, investavo į jus, tikėjo, kad atsidėkosite jai daugiau nei pašalpos ar kompensacijos gavėjo statusu?
Buvau prieš kiek laiko net persigandęs nuo emigracijos masto, galvoju: o jeigu taip ims ir visa Lietuva išvažiuos, kas tada bus? Jau emigravo Marijampolė (toks kiekis iš Lietuvos emigravusių žmonių, prilygstantis pasienio miesteliui su juokingu vietiniu dialektu), tuoj tuoj emigruos Alytus ir Mažeikiai.
Dabar galvoju: gerai, tegul emigruoja, bus gera tėvynėje, ir šviesiau, ir saugiau. Ir mažiau socialinių pašalpų kaulytojų. Prieš keletą metų visi trimitavo, kad mūsų kaimas prasigėręs, kad nėra jame gyvybės, kad tėvynė pavojuje, nėra kam auginti duonos, visi išmirs iš bado kaip per Leningrado blokadą.
Realybė pasirodo visai priešinga, kaimas atgijo, kuriasi ekologiniai (nepatinka man šis madingas pavadinimas) ūkiai, į kaimą keliasi jauni iniciatyvūs, ūkio naujovėmis besidomintys, intelektualūs žmonės. Bado grėsmės kaip ir nebeliko. Nauja užjūrio pusrūsių gyventojų dainelė: "Va, kai mes visi išvažiuosime, nebeliks, kam namų statyti, biurų valyti, gatvių šluoti ir t.t., neliks aptarnaujančio sektoriaus personalo. Va, tada, suprasite, kad už nekvalifikuotą darbą reikėjo mokėti daugiau".
Nė velnio, nereikėjo ir nereikia. Atsivešime paklusnaus aptarnaujančio personalo iš Tolimųjų rytų, jie bus tylus, ramūs, darbštūs, džiaugsis suteikta galimybe dirbti ir nereikš net menkiausių pretenzijų. Natūrali atranka. O žinant jų reprodukcines savybes, netolimoje ateityje turėsime aptarnaujančio personalo perteklių.
Reikia laiko, viskas susitvarkys ir be piktų garsiai rėkiančių destruktorių.
Tikiu, šviesia tėvynės ateitimi ir saldžiu emigrantų gyvenimu užsienyje, tikiuosi jis bus toks saldus, kad jie nesumos grįžti į gražią ir jaukią tėvynę.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
