Ta trasos dalis jungtinės nuosavybės teise priklauso visiems trims namams. Sklendė senoviniu būdu buvo palikta 26-ojo namo rūsyje. Asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso 26-asis namas ir namų valda, lapkričio 8 d. tiesiog piktavališkai ėmė ir užsuko tą sklendę. Nuo tos minutės mūsų namų nepasiekia jokia šiluma.
Mūsų namuose gyvena garbaus amžiaus senolė, kuriai pripažinta astma, 3 metų berniukas, kuris jau trečią savaitę serga sunkia viršutinių kvėpavimo takų liga, paūmėjusi bronchinė astma, taip pat 10 metų berniukas, kuris nuo šalto oro jaučia gerklės peršalimo simptomus. Apie save su vyru nekalbame, nes net neturime laiko galvoti.
Skambinome tam asmeniui, tačiau jis kelis kartus padėjo ragelį, o vėliau iš viso neatsiliepė. Tada bene keturis kartus kreipėmės į savo šilumos tiekėją AB „Kauno energija“. „Kauno energijos“ atstovai iš viso atsisakė spręsti šį klausimą, nes neva be orderio negali patekti į namų valdą, neva tai mūsų reikalas ir jie nieko nedarys.
Aš, kaip vaiko įstatyminis atstovas, kreipiausi į Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybą (iš pradžių Kaune, pavardės man žinomos, po to - Vilniuje). Kauno specialistės ne tik nieko nepaaiškino, bet pasakė vienareikšmiškai, kad gina tik tų vaikų teises, kurie neturi tėvų, o jūs neva eikit, kur norit, ne jų čia reikalas.
Toliau su vyru kreipėmės į savo rajono (Kalniečiai) įgaliotinį, surašėme prašymą. Pasak šio pareigūno, jo rankos „surištos“, esą gal mes meluojame, įrodymų nėra, jis jokios bylos kelti neketinąs, nieko nepadės. Eikit, žodžiu, kur norit. Pasak šio pareigūno, jis skambino kelis kartus tos valdos savininkui, kad ieškotų sprendimo.
Kreipėmės į savo teisininką. Civilinė procedūra įmanoma, tačiau tai gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Mums reikalinga laikinoji apsauga, kad galėtumėme kreiptis į antstolį ir jo padedami patektume į to nužmogėjusio (kitaip pavadinti tiesiog negaliu) padaro namų valdą ir kad atitinkamos tarnybos tiesiog atidarytų sklendę.
Taigi iš niekur jokios pagalbos nesulaukėme, šąlame jau keturios paros, kaltų nėra. O tas padaras (kaimynas) tiesiog pasityčiojo pareiškęs, kad yra išvykęs į Londoną, nors tuo pat metu sėkmingai Kauno mieste prekiauja automobilių detalėmis - patys jį „pričiupome“. Bet štai įgaliotiniui tai buvo „misija neįmanoma“.
Šiuo metu mes neturime jokio alternatyvaus šilumos šaltinio, nesulaukėme įstatymais mums numatytos pagalbos, jeigu nutrūksta ar sutrinka šilumos tiekimas, nesulaukėme jokios pagalbos, tramdant tokį niekdarį, kuris tyčiniais veiksmais tiesiog savavaliaudamas nutraukė mums šilumos tiekimą.
Situacija nesikeičia, valandos bėga. Ar tokia yra teisinė valstybė? Ką mums daryti? Nejaugi neįmanoma rasti jokios išeities ir šitos situacijos? Šiuo metu mes tegalime palikti savo namus arba tiesiog sušaldyti vaikus. Tai šitaip vyksta asmens teisėtų interesų ir nuosavybės „gynimas“ Lietuvoje?
Prašau atkreipti dėmesį į šią tragišką situaciją, nes kaip supratau iš šiandienos „pašnekesių“ su visų tarnybų atstovais - skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Jūs turėtumėte žinoti, kaip energetikai „vykdo“ savo prievoles. Beje, lengviausia yra pasakyti, kad „kreipkitės į teismą“, tačiau tai užtrunka, o šildymo reikia dabar.
Beviltiškiau nebūna, o kreipimąsi į visas be išimties tarnybas tegaliu pavadinti „galvos daužymu į akmeninę sieną“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
