Praėjusios kadencijos Seimas paskutinę darbo dieną priėmė pensijų įstatymo pataisas. Pagal jas dabartiniai dirbantieji ir kaupiantieji antros pakopos pensijų fonduose gali grįžti atgal į „Sodros“ sistemą. Iš karto kyla klausimas, kas atsitiks su jau sukauptais piliečių pinigais antros pakopos pensijų fonduose? Kiek man yra žinoma, jie bus palikti likimo valiai tuose pačiuose pensijų fonduose iki to laiko, kol piliečiams sukaks valstybės nustatytas pensijinis amžius.
Padarykime prielaidą, kad Lietuvos žmonės yra labai protingi ir tik dešimt piliečių nutarė grįžti atgal į „Sodrą“. Visiems šiems piliečiams yra po 55 metus ir visi jie sukaupė tik po 1000 litų savo fonduose. Taigi 2014 metų sausio pirmai dienai tarkime turime 10000 litų bendrą sumą.
Po dešimt metų 2024 metais, kada minėtiems piliečiams sukaks pensijinis amžius 1000 litų iš šios sumos teks atiduoti pensijų valdymo bendrovėms turto valdymo mokesčio pavidalu. O tai reiškia, kad kiekvienas žmogus praras tiek procentų nuo savo sumos, kiek jam liko metų iki pensijinio amžiaus, šiuo atveju visi po 10 procentų savo sukauptos sumos. Netgi jeigu ir 2024 metais bus finansų rinkų pakilimas – jau šiandien aišku, kad už pinigus, kuriuos atgaus šie dešimt žmonių bus galima nupirkti ne daugiau negu šiandien galima nupirkti už penkis tūkstančius litų.
O kas jeigu bus finansų rinkų nuosmukis? Jau šiandien aišku, kad šių piliečių pinigai po dešimt metų nuvertės mažiausiai du kartus. Kiek suprantu būtent mano aprašytą variantą pasirinko buvę Seimo nariai.
Panagrinėsiu kitus galimus variantus.
Antrasis variantas būtų paimti šių piliečių sukauptus fonduose pinigus valstybės reikmėms, o jiems skaičiuoti senatvės pensiją taip, tarsi jie niekada ir nebūtų dalyvavę antroje pakopoje. Žinoma tai nesolidu, nes būtų tarsi paveldimos nuosavybės nusavinimas , nors šis variantas būtų jau geresnis už pirmąjį.
Trečias variantas būtų visiems piliečiams, kurie nutars grįžti į „Sodrą“ iš karto grąžinti jų sukauptus pinigus, kol jie dar labiau nenuvertėjo. Tokiu atveju pasiektume bent jau trumpalaikį efektą, nes visada atsiras daug žmonių norinčių lengvų pinigų ir ženkliai padidėtų norinčių grįžti į Sodros sistemą žmonių skaičius.
Mano nuomone, šis variantas yra geresnis už pirmąjį ir antrąjį , nors žinoma tokią galimybę būtų galima suteikti tik ne jaunesniems negu 40 metų piliečiams.
Ketvirtas variantas būtų paimti šiuos pinigus valstybės reikmėms, kol grįžusiems į Sodrą piliečiams sukaks pensijinis amžius , o jam sukakus juos grąžinti pridėjus tokias palūkanas , kokia bus suminė statistinė infliacija per minėtą laikotarpį. Penktas variantas būtų pervesti piliečių grįžusių į „Sodrą“ sukauptus pinigus į specialų fondą ir patikėti juos valdyti profesionaliems investuotojams. Labai didelė tikimybė, kad jie uždirbs gerokai daugiau negu suvalgys infliacija ir žinoma gerokai pagausėjusius pinigus grąžinti piliečiams, kai jiems sukaks valstybės nustatytas pensijinis amžius.
Mano nuomone, pirmas variantas yra pats blogiausias, antras geresnis už pirmąjį, trečias geresnis už pirmąjį ir antrąjį, ketvirtas geresnis už pirmuosius tris, o penktas pats geriausias. Kai pasirenkamas pats blogiausias variantas iš penkių galimų, galima konstatuoti liūdną faktą, kad buvusių Seimo narių finansinis intelektas yra gerokai žemesnis už vidutinį ir dar pridėti sensacingą išvadą, kad daugumos buvusių Seimų narių finansinis intelektas yra žemesnis už vidutinį, nes įstatymai, kiek žinau, priimami balsų dauguma... Žinoma, čia tik vienas epizodas iš pensijų įstatymo pataisų, nors noriu drąsiai ir atsakingai pareikšti, kad beveik visi pataisyto pensijų įstatymo punktai veda į niekur arba savanorišką nuskurdimą.
Visiškai pritariu gerbiamo europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio „Lietuva tiesiogiai“ laidoje išsakytai minčiai, kad reikia nevykdyti turbūt daugiausia buvusių valdančiųjų balsais priimto pensijų įstatymo ir, pridedu nuo savęs, kad reikia priimti naują pensijų įstatymą.
Tik ar užteks dabartinio Seimo nariams finansinio intelekto jį sugalvoti ir priimti?
Jau šiandien aišku, kad įgyvendinus jau priimtą įstatymą laimėtojas bus tik vienas – tai pensijų kaupimo bendrovės (tik jos vienos galės atsiimti savo pinigų dalį, kol jie dar nenuvertėję), o piliečiai ir valstybė patirs tik didžiulius nuostolius...
Pirmieji pinigai, kurie 2004 metų liepos mėnesį pateko į pensijų fondus, jau nuvertėjo keturis kartus.
Jeigu 2004 metų liepos mėnesį aukso uncija buvo galima nupirkti už 400 JAV dolerių, tai dabar už tą pačią aukso unciją tektų sumokėti jau daugiau kaip 1600 JAV dolerių. Tai akivaizdus faktas. O ir bet kurios vartojimo prekės per dešimt metų pabrango du, tris ir daugiau kartų.
Tiesa, dėl periodinio pinigų pervedinėjimo visi pinigai, patekę į pensijų fondus, dar tiek nenuvertėjo.
Turbūt nedaug prasilenktume su tiesa patvirtindami teiginį, kad visi pinigai, patekę į pensijų fondus per beveik dešimt metų, jau nuvertėjo du kartus.
Jau praėjo pusantro mėnesio, kai gerbiamam Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui išsiunčiau žinią , kad jau esu sugalvojęs kaip pakeisti pensijų įstatymą, kad kaupiančiųjų fonduose piliečių padėtį pagerintumėme ne vieną kartą, palyginus su šios dienos situacija, kartu nepablogindami dabartinių pensininkų padėties. Deja, nei Vyriausybės vadovas, nei jo komandos nariai iki šiol nepanoro nei su manimi susitikti, nei išklausyti mano pasiūlymų...
Gerbiami politikai, kadangi piliečių pagalbos jums nereikia, tai formuluoju aiškią užduotį: pakeisti pensijų įstatymą taip, kad prie jo galima būtų parašyti frazę: laimi visi. Iš pokyčių privalo laimėti visi dalyviai: piliečiai, valstybė ir pensijų kaupimo bendrovės. Mes, piliečiai, jau sugalvojome, koks turėtų būti naujasis pensijų įstatymas. O ar užteks politinio ryžto ir svarbiausia finansinio intelekto priimant naują įstatymą dabartiniams Seimo nariams?
Pagal priimtą pensijų įstatymą valstybė siūlo piliečiams kiekvienais metais pervesti į pensijų fondus apie 260 litų, jeigu ir piliečiai papildys savo pensijų fondus panašia suma. Šiandien už minėtą sumą būtų galima nupirkti apie penkis maišus maistinių grūdų ir jais apsėti vieną hektarą žemės. Gal ir būtų neblogai jeigu piliečiui pasėjus hektarą grūdų, jam papildomai dar vieną hektarą pasėtų valstybė ir atiduotų piliečiams savo derliaus dalį. Deja, pensijų įstatyme apie derliaus nuėmimą visiškai nekalbama...
Pabandykite įsivaizduoti, kas bus jeigu kiekvienais metais jūs pasėsite po hektarą grūdų , po kitą hektarą kasmet jums pasės valstybė, bet derlių nuimsite tik vieną kartą po dešimt, dvidešimt ar daugiau metų kada jums sukaks pensijinis amžius?
Jau šiandien akivaizdu, kad duonos iš tik vieną kartą nuimto derliaus jums neužteks ir būsite pasmerkti badui ir skurdui...
Noriu įspėti visus Lietuvos žmones, kad pasiūlymas mokėti papildomus pinigus į pensijų fondus tol, kol nemokate nuimti finansinio derliaus (manau, 90 procentų kaupiančiųjų to nemoka), yra beprasmis arba pasiūlymas naiviems.
Jeigu kas turi nereikalingų pinigų, būtų daug geresnis pasirinkimas paaukoti tuos pinigus labdarai, kol jie dar nenuvertėję (gal tada gautumėte tinkamą užmokestį kitame gyvenime ), o ne pervedinėti juos į pensijų fondus...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
