Vos tik prasidėjo kursai, prasidėjo ir nemalonumai. Teorijos dėstytojas buvo labai nemandagus, vapaliodavo kažkokius kvailus anekdotus, pamatęs muitinės ženklą pradėdavo gal 15 minučių apie visokias kontrabandas šnekėti. Nutarusi važiuoti laikyti į „Regitrą“ teorijos egzamino eksternu, išgirdau iš pono V. Žulio, kad neišlaikysiu, nevažiuočiau ir pan. Surizikavau ir nuvažiavusi išlaikiau.
Tačiau tai dar nieko – baisiausia buvo, kai pasirinkau instruktorių poną G. Tušą, kuris nuo pat pradžių skundėsi, kaip mes, mokiniai, gadinam mašinas, kiek kainuoja remontas. Ir taip visas pamokas...
Be to, vieną penktadienį įvyko gan įdomus dalykas: mes buvom susitarę važiuoti praktikuotis, aš išsiprašiau iš darbo, tačiau instruktorius nepasirodė ir net nemėgino pranešti, kad neatvažiuos. Paskambinusi jam nesugebėjau susikalbėti, nes išgirdau tik jo girtą balsą ir kažkokius neaiškius ir man nesuprantamus žodžių junginius.
Aišku, buvau girdėjusi iš draugių, kad seniau, kai nebuvo kamerų ir tokių griežtų reikalavimų, instruktoriai net gerdavo su savo mokinėm.
Be to, pamokų metu aikštelėje instruktorius net sugalvojo pardavinėti cigaretes. Kartą per mano pamoką aikštelėje pardavė cigarečių kitam instruktoriui.
Kalbant apie aikštelę, ji buvo ypatinga – ne todėl, kad kažkuo skirtųsi nuo kitų. Tiesiog kitos vairavimo mokyklos su savo specialiu leidimu leidžia važinėti savo mokiniams ir be instruktorių, o šioje mokykloje tai neįmanoma. Tačiau atvykusi su instruktoriumi pamačiau vairavimo mokyklos savininko sūnų bei jo draugą važinėjančius paprasta mašina.
Galiausiai, kai viskas atsibodo, pasikeičiau instruktorių į poną R. Tamašauską. O tuomet sužinojau, kad ponas G. Tušas specialiame sąsiuvinyje nepažymėjo, kad aš mokiausi vairuoti 12 pamokų. Tačiau tai daro ne tik jis vienas – sužinojau, kad mūsų mieste dauguma privačių vairavimo mokyklų taip daro, juk dėdėms reikia iš kažko gyventi.
Naujasis instruktorius į dokumentus irgi neįrašė pusės pamokų, be to, jis labai įkyriai siūlė pirkti teises, tačiau ilgai padvejojusi nenusipirkau ir sutaupiau pinigų.
Dauguma instruktorių pabrėžia – nevažinėkite, nesimokykite vairuoti su tėvais. Tačiau jei nebūčiau išsilaikiusi valstybinės teorijos, dar dabar neturėčiau teisių. Mat su tėčiu nuvažiavusi į valdišką aikštelę sugebėjau iš trijų kartų išmokti užduotis, kurių nesugebėjau su instruktoriais išmokti gal per 30 pamokų.
Egzaminus, nepaisant visko, išlaikiau, tačiau likau nusivylusi korupcija pritvinkusiomis vairavimo mokyklomis, kurios šmeižia „Regitrą“, o „Regitra“ – jas. Patariu visiems prieš pradedant laikyti vairavimo egzaminą rimtai apsvarstyti, ar jums užteks laiko, pinigų ir kantrybės.
Valentinas Žulys, vairavimo mokyklos vadovas:
„Šie kaltinimai – apkalbų lygio. Pavyzdžiui, mano vairavimo mokykloje dirba šeši instruktoriai. Tik du iš jų rūko. Tai apie kokią čia prekybą cigaretėmis kalbame? Mes juk ne kokie kontrabandininkai. Niekuomet nėra buvę, kad instruktorius vestų pamoką išgėręs – mus nuolat tikrina inspektoriai, ir instruktoriams, jeigu jie piktnaudžiautų alkoholiu, grėstų netekti darbo. Instruktorius nepasirodė pamokoje? Gal mašina buvo sugedusi, ką čia gali žinoti...
O dėl kaltinimų, kad buvo siūloma pirkti teises – visiškas absurdas. Tai tiesiog neįmanoma. Juk dabar „Regitros“ automobiliuose viskas filmuojama. Esu girdėjęs, kad Vilniuje buvo bandymų, kad vietoj vieno žmogaus į vairavimo egzaminą nueina kitas. Tai jį areštavo.
Būna, kad mokiniai nepatenkinti instruktoriumi, ateina pas mane, ir aš sutinku jį pakeisti kitu žmogumi. O šiaip visuomet tik stengiamės, kad mokiniai išlaikytų vairavimo egzaminą. Ir patys esame tuo suinteresuoti – jeigu vairavimo egzamino iš pirmo karto neišlaiko daugiau nei 50 proc. mokinių, mane iš karto kviečia į Susisiekimo ministeriją Vilniuje. Šiemet pirmąjį ketvirtį iš pirmo karto vairavimo egzaminą išlaikė 53 proc. mūsų mokyklos mokinių.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
