Siūlau savivaldybėms pasamdyti mokytojus ar kažką, kas galbūt jiems bent kažkiek padės siekti svajonės. Ir pasamdyti ne tokius mokytojus, kurie pastato visus vaikus į vieną būrį, duoda žodžius, kad juos išmoktų, ir pasako: '„Gerai išmokite žodžius, aš jūsų jau nemokysiu, nes man reikia išvažiuoti, o pasirodysime poryt trečią valandą ir kad visi būtumėt, o rūbai – kaip sugalvosit patys'“. O kai ateina ta diena, kaip reikia dainuoti, kas tada? Prieina ir pasako: „Kaip jūs atrodot? Nepadarykit man gėdos ir nenusidainuokit!“
Tai ką tokie vaikai gali padaryti? Jie tikrai nieko nepasieks, nebent tik tie, kurių tėvai turi pinigų. O ką daryti tiems, kurių tėvai neturi daug pinigų, o turi dar didesnį talentą negu tie? Todėl atsižvelkite į savo vaikų pasakymus, kad jų mokytojai nemoko to, ko turi, ir pastato kaip kokius kvailius dainuot!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
