Aš pabandysiu plaukti prieš srovę. Ar išties tos įmonės yra tokios velnio irštvos, kaip bandoma piešti?
Pirmas dažnai girdimas argumentas prieš greitųjų kreditų bendroves – jie klientus apkrauna siaubingai didelėmis metinėmis palūkanomis. Tai tiesa, bet juk retai kas ima greitąjį kreditą metams... Todėl jis ir yra greitasis: greit gauni, greit atiduodi.
Ar jūs patys skolintumėte nepažįstamam žmogui šimtą litų mėnesiui, be abejo, turėdami galvoje tikimybę, kad paskola gali būti negrąžinta, jei jums būtų pažadėtos palūkanos, kurių piniginė išraiška atitiktų keliasdešimt centų, ar reikalausite bent dešimties litų pelno? Bent jau aš tikrai neskolinčiau.
Tai kodėl iš tų bendrovių, kurios iš pelno dar ir mokesčius valstybei turi mokėti, mes šito reikalaujame? Jų palūkanos (ypač jas apribojus įstatymais) yra visai logiškos, jei atsižvelgsime į patiriamą riziką ir skolinamų sumų dydį. O kredito laikotarpio pratęsimas taip pat nėra jau toks didelis blogis, būtų daug blogiau, jei negrąžinus laiku pasiskolintos sumos, klientas išsyk būtų atiduotas į antstolių nagus, štai tada pilietis ir sužinotų, kas yra išties didelės palūkanos.
Antras neretas argumentas – tie išperos mus paskandina reklamos jūroje ir priverčia skolintis suokdami saldžiais balsais apie tai, koks didis malonumas yra būti kam nors skolingam. Juk mes kiekvieną dieną matome ir girdime gausybę įvairios reklamos, bet visgi turėdami galvą ant pečių atsirenkame tai, ko mums išties reikia, o ko ne.
Aš, pavyzdžiui, atsispiriu pagundai pirkti higieninius paketus, draustis gyvybės draudimu ir įsigyti naujo modelio išmanųjį telefoną. Jei jūs tokio atrankos gebėjimo nesate išsivystę, siūlau jums kuo greičiau dėl šios problemos kreiptis pas specialistus, mat gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje, jūs po poros metų galite atsitokėti ir aplink save išvysti stirtas bereikalingų daiktų.
Argumentas Nr.3. Greitųjų kreditų bendrovės dalina paskolas pernelyg liberaliai. Taip, jie naudojasi kai kurių individų silpnybėmis. Tačiau geriau pamąsčius, juk tą patį daro dauguma verslininkų. Šokolado gamintojai naudojasi mano silpnybe saldumynams. „Ferrari“ gamintojai naudojasi vairuotojų silpnybe važinėti greitais ir akį traukiančiais automobiliais, mobiliojo ryšio operatoriai naudojasi žmonių silpnybe valandų valandas plepėti telefonu.
Pažįstu žmonių, kurie ne kartą yra atsakingai naudojęsi aptariamų įmonių paslaugomis. Jiems tai nesukėlė jokios finansinės apokalipsės – pasiskolino, grąžino kiek daugiau, ramiai gyvena toliau.
Tai gal mes kaltiname ne tą pusę? Gal didysis priešas yra ne patys vartojimo kreditai, o kvailumo ir godumo dėka patys į balą įlipę vartotojai? Liaukimės kalti prie kryžiaus verslininkus už tai, kad koks nors budulis ar etatinis pašalpų prašinėtojas nesugeba planuoti savo asmeninių finansų mėnesiui į priekį, užsihipnotizuoja bežiūrėdamas reklaminį vaizdo įrašą ir nesugeba be migrenos priepuolio perskaityti jam pateiktos sutarties?
Tam hipotetiniam piliečiui būtų pats metas pagaliau suvokti, kad jis yra suaugęs žmogus, tik jis pats, o ne savo paslaugas siūlantys verslininkai ar Seimas atsako už priimtų sprendimų pasekmes. Jei žmogus dėl kokių nors priežasčių negeba šito padaryti, iš to žmogaus derėtų atimti balsavimo ir vairavimo teisę, o kreditų teikėjus įpareigoti prieš skolinant pinigus klientui atlikti IQ testą ir patikrinti jį alkoholio matuokliu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
