Manome, jog nederėtų taip vienpusiškai pateikti informacijos. Todėl šiame straipsnyje noriu supažindinti visuomenę su realia padėtimi bei apginti kolegas, atstovaujančius šaliai tarptautinėse konferencijose bei parvežantiems mūsuose nuvertintą intelektinę dovaną – atnaujintas teorines ir praktines žinias.
Šiuolaikinė medicina – moksliškai pagrįsta, efektyvi ir ekonomiška
Pažangą medicinoje atspindi daugelis veiksnių: gerėjanti šalies gyventojų sveikata, ilgėjantis gyventojų vidutinis amžius, didėjantis sunkiomis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumas, mažėjantis su liga susijęs nedarbo dienų skaičius ir t.t. Tai pasiekiama, derinant gydymą su sparčiai besivystančiu medicinos mokslu.
Pritaikius šiuolaikines žinias, atsisakoma moksliškai nepatvirtintų, nors daug metų taikytų gydymo būdų, peržiūrimos operacijų indikacijos (kriterijai), diegiamas tik aukšto lygio moksliniais įrodymais (angl. evidence-based) paremtas gydymas. Tuo būdu išvengiama nereikalingos sveikatos rizikos, medicininių išlaidų, sumažinamas nedarbo dienų skaičius.
Medicina be šiuolaikinių žinių – dažniausiai neefektyvi ir nuostolinga tiek pačiam žmogui, tiek valstybei. Paskirtas nesavalaikis ir neadekvatus gydymas ištuština paciento piniginę (perkami neefektyvūs ar nereikalingi vaistai). Netinkamai gydytas ligas neretai lydi rimtos komplikacijos, kurios gydomos ligoninėse. Pacientai su užsitęsusia ar komplikuota ligos eiga ilgiau išlieka nedarbingi. Paciento stacionarinis gydymas, nedarbingumas ir reabilitacija jau yra valstybės išlaidos, kurias turėtume ypač analizuoti.
Kvalifikacijos kėlimas – būtina gydytojų darbo sąlyga
Siekiant optimizuoti gydymą, išlikti autoritetu apsiskaičiusiems pacientams, būtina nuolat domėtis medicinos naujovėmis. Gydytojui tikrai neužtenka, kaip teigiama publikacijoje „įsijungti kompiuterį“ ir perskaityti visiems prieinamą informaciją.
Aukščiausio lygio universitetinių ligoninių specialistai gydo iš viso regiono ar respublikos atsiųstus sunkiausius klinikinius atvejus, diagnozuoja ir gydo retas ligas, atstato prarastą organų funkciją. Šiais atvejais ypač vertinga tarptautinių medicinos centrų patirtis. Juo labiau, kad tokių pacientų gydymui taikomis brangūs vaistai ar protezai (pavyzdžiui, klausos organo implantą už 75 tūkst. Lt).
Paskutines medicinos naujoves turi žinoti ir šalies medicinos dėstytojai, kurie moko būsimus gydytojus, tarp kurių apie 10 proc. sudaro užsienio šalių piliečiai (didžioji dalis iš Ispanijos, Švedijos, Izraelio). Tie patys dėstytojai dalyvauja savo kolegų profesinės kvalifikacijos kėlime, pravesdami teorinius ir praktinius užsiėmimus universitetiniuose kursuose bei skaitydami paskaitas konferencijose. Gydytojo licencijai per 5 metus tokiu būdu reikia surinkti 120 profesinės kvalifikacijos kėlimo valandų.
Išsamios apibendrintos naujausios medicininės žinios pateikiamos tarptautinėse publikacijose bei konferencijose. Konferencijose be teorinių pranešimų taip pat nagrinėjami sunkūs klinikiniai atvejai, demonstruojami nauji tyrimo ir gydymo būdai, operacijos. Tarptautinės konferencijos paprastai vyksta sostinėse, istorinėse ar kultūrinėse šalių vietovėse. Tokia renginio vieta pasirenkama dėl patogaus susisiekimo, didelių tūkstančius dalyvių talpinančių konferencijų centrų. Konferencijų organizatoriai rūpinasi, jog dalyviai galėtų papildyti ne tik profesinį, bet ir kultūrinį-socialinį intelektą, kuris neabejotinai yra gydytojo įvaizdžio dalis.
Į užsienio konferencijas ar stažuotes per metus išvyksta apie 6-7 proc. Lietuvos gydytojų. Tai lemia mūsų atlyginimui neadekvati renginio kaina ir užsienio kalbos žinojimo lygis. Didžiąją dalį vykstančių į tarptautinius renginius sudaro paskaitas kolegoms skaitantys ir naujoves diegiantys specialistai. Dažniausiai šie žmonės ne tik parveža į Lietuvą naujausią teorinę ir praktinę informaciją, bet ir atstovauja mūsų šaliai, pristatydami mokslinių tyrinėjimų rezultatus, dalyvaudami diskusijose, įvairių komitetų veikloje.
Lietuvai - tik lietuviška medicina
Tarp mūsų šalies gydytojo profesinės kvalifikacijos kėlimo valandų dominuoja „lietuviškas produktas“. Tarptautinės žinios mums per brangios. Visas mokslinis straipsnis, o ne visiems prieinama 200 žodžių santrauka, kainuoja 20-120 Lt. Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje atsieina mažiausiai apie 4000-5000 Lt (vien dalyvio registracijos mokestis – apie 2000 Lt).
Kelionės, apgyvendinimo ir maitinimosi išlaidos priklauso nuo vietos, kurioje vyksta konferencija. Vidutiniškai viena tarptautinė konferencija Lietuvos gydytojui atsieina apie 2 mėnesinius atlyginimus.
Būtų gražu, kad bent šalį reprezentuojančių aktyvių mokslininkų ar specialistų profesinio tobulėjimo ir tarptautinio atstovavimo išlaidas padengtų valstybinės struktūros. Kol taip nėra, finansinės paramos prašoma įvairių asociacijų, įmonių, tarp jų ir farmacinių kompanijų. Ir tai visiškai suprantama. Turbūt sunkiai rastume valdininką ar kitą biudžetininką, kuris savo profesinę kvalifikaciją keltų savo lėšomis, t.y., už šeimos atostogų pinigus.
Remiantis publikacijoje paskelbtu farmacinių kompanijų verdiktu, nuo šių metų Lietuvos gydytojui galimybė pasitobulinti užsienyje itin susiaurės. Teks grįžti į savo „lietuvišką puodą“ prie „suskilusios geldos“: mėgautis tarptautinių publikacijų santraukomis, naujų operacijų mokytis „ant gyvųjų“, o į užsienio kolegą žiūrėti kaip į ateivį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
