Laiškas A.M.Pavilionienei: „Tai labai graudus paveikslas“

Ką tik sutikome 2014 metus. Apžvelgus jūsų, Aušrine Marija Pavilioniene, praėjusių metų veiklą, susidaro labai graudus paveikslas. Apie jį ir norėtųsi pasikalbėti su jumis, gerbiama mūsų šalies politike. Kadangi jokio kito būdo su jumis susisiekti ir pasikalbėti daugiau neturiu, pasirinkau žiniasklaidą. Išklausykite ir apmąstykite, kaip tai darėme mes visus tuos metus.

A.M.Pavilioniene, mylėkime šiais metais Lietuvą kartu.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
A.M.Pavilioniene, mylėkime šiais metais Lietuvą kartu.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Andrej Špilevoj

Jan 17, 2014, 9:38 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 10:38 AM

Jūs daug kalbate apie toleranciją, tačiau pastebiu, kad pati nepasižymite pakantumu kitokiai nuomonei. Praėjusiais metais spaudoje bei televizijoje jūs ne kartą išliejote savo neapykantą žmonėms, kurie turi kitokį, nei jūsų požiūrį, į tikėjimą, moralę, filosofiją bei gyvenimo būdą. Mus vadinote „apsimetėliais moralistais“, „ribotos pasaulėžiūros ir mąstymo“ žmonėmis, „apsišaukėliais pranašais“ su „pseudo teorijomis“, sarkastiškai – „teisuoliais“ ir „patriotais“, „lietuviškais puritonais“, žmonėmis, „negalinčiais pakęsti demokratinės pažangos“, „Dievo mylėtojais ir vaikų „gelbėtojais“.

Jūsų veikloje ir pasisakymuose matau labai daug panašumų su Friedrichu Engelsu ir Karlu Marxu, kurie, kaip ir jūs, nepakentė žmonių, pasisakančių prieš jų ideologiją. Juos savo laiškuose jie vadina „asilais“ (1852 m., Marxas Adolfui Klass), „šunimis“ (1859 m. Marksas Engelsui ir Engelsas Marksui), „kvailiais“ (1845 m. Engelsas „Deutsche Zustände“), „šiukšlėmis“ (1859 m. Marksas Engelsui). Jus vienija ne vien tik neapykanta žmonėms ir jų nuomonių įvairovei – jūs ne vien tik žeminate kitus ir iškeliate save ant savo pačios susikurto pjedestalo, tačiau, kaip ir Engelsas, savo veikale „Der Ursprung der Familie, des Privateigenthums und des Staats“ – jūs niekinate šeimos vertybes (sarkastiškai priskirdama jų gynėjus prie „tradicijų ir prietarų puoselėtojų“), tikėjimą, religiją ir moralę.

Kaip ir F.Engelsas jūs esate puiki teoretikė – vardan savo ideologijos puikiai manipuliuojate statistika ir savo nuomonę laikote faktais. Savo straipsniuose jūs nuolatos kaltinate kitus nebūtais dalykais, taip norėdama paversti mus, „apsimetėlius moralistus“ - tautos priešais. Jūsų pasisakymuose pasirodydavo melagingi pranešimai ir iškraipymai, kuriais jus kaltinote mus baime „žmonių lygybei“, „moterų ir vyrų lygybei“, noru grįžti prie „moterų ir vyrų diskriminavimo dėl lyties tapatumo“. Mūsų bažnyčias ir visus kitus „religinius fanatikus“ jus kaltinate nebūtu „lygių moterų ir vyrų teisių“ nepripažinimu. Mūsų „teisuolius“ jus neteisingai apkaltinote nenoru „gelbėti tautą nuo smurto prieš moteris ir vaikus“ ir pasisakymais „už tai, kad smurtas liktų šeimoje“.

Galvojote, kad tai liko nepastebėta? Jūs klystate.

Nesutinku, jog „Lietuva velkasi ES uodegoje“ vien tik todėl, kad „reprodukcinės sveikatos srityje pažeidžia tarptautinus įsipareigojimus“. Jūs sakote, jog „nedidelės tautos žmones lengva kvailinti dirbtinai sukurtais mitais ir grėsmėmis“ – jūs visiškai teisi ir mes matome, kaip jūs tuo naudojatės. Jūsų Europos supratimas yra neapsakomai ribotas. Susidaro įspūdis, jog apie Europą ir jos žmones jūs žinote tik tiek, kiek jums sako statistiniai duomenys, bei tiek, kiek pamatėte besilankydama kurortuose ir turistinėse vietose.

Ar jūs žinote, kaip iš tikrųjų gyvena Europa? Ar nors kartą matėte Vokietijos „meilės paradus“? Ar tai - europietiškas progresas? Ar matėte kada nors Londoną, Paryžių ar Berlyną bei bent kokį kitą šių šalių miestus penktadienio naktį ir šeštadienio ryte? Ir aš nekalbų apie turistams skirtas vietas, apsilankykite atokiau, ten kur gyvena žmonės. O jei neturite lėšų Europos šalių pažinimui, pasinaudokite internetu - paveikslėlių rasite pakankamai: girtas ir nuo narkotikų apsvaigęs jaunimas, ant žemės drybsančios būsimos mamos, besimušantys iki sąmonės netekimo būsimi tėveliai, lyg prostitutės apsirengusios ir ieškančios nuotykių vienai nakčiai šešiolikmetės, narkotikai ir seksualinės paslaugos prieinami tiesiog gatvėje.

O gal jūs galvojote, kad tai irgi - tik lašas nuodėmės „progresyvios“ Europos gyvenime? Tada kodėl ignoruojate milijonus žmonių, išėjusių į Paryžiaus gatves apginti tradicinės šeimos sąvoką? Kodėl ignoruojate nuolatos protestuojančius prieš ankstyvą vaikų seksualizaciją Vokietijos tėvus, kurių peticijos surenka iki 100 tūkst. parašų ir lieka mažai pastebėtos? Kodėl ignoruojate ES organizacijos „One of Us“ didžiausio masto peticiją prieš abortus, kuri jau šiandien dienai surinko 1,8 mln. Europos piliečių parašų? Ar ir jie jūsų atžvilgių tėra „ribotos pasaulėžiūros ir mąstymo“ žmonės?

Drįsčiau paprieštarauti jums, ir nekaip negaliu sutikti su jūsų Lietuvos žeminimo citatomis. Nes jūs nepažįstate Europos ir kažin ar pažįstate Lietuvą. Nes jei jūs turėtumėt nors šiek tiek pagarbos Lietuvos piliečiams, atrastumėt laiko atvirai diskusijai, išklausant mūsų poziciją, kuri tik kai kuriais klausimais skiriasi nuo jūsų. O gal net kartu ir kovotumėm už tuos pačius siekius?

Jūs gi kovojate, kaip ir jūsų bendramintė Edita Estrela, su didėjančiu neplanuotu nėštumu tarp jaunų merginų? Tai šaunu, mes irgi. Tik jūs, nors ir labai išsilavinusi moteris (čia norėtųsi atsiminti jūsų pačios straipsnio pavadinimą „Vargas dėl proto“), nekovojote su priežastimis, o nuolatos bandote atrasti būdus, kurie paslėps problemą, bet jos neišspręs. Ką gi, gal vertėtų tada pradėti nuo šaknų? O kaip jums toks planas: uždrausti bet kokią pornografiją ir jaunimo seksualizavimo įrankius Lietuvos spaudoje, televizijoje ir internete? Drastiška, bet gal verta pabandyti?

Jūs kaltinate mus dėl to, kad nenorime mokyti vaikus seksualinės reprodukcijos klausimais. Tai netiesa. Mes taip pat ne akli, matome problemos svarbą ir mes taip pat suprantame, kad kažką daryti reikia, kad mūsų statistika nepavirstų liūdnai pagarsėjusia Didžiosios Britanijos statistika abortų klausimais. Taip niekad ir neišklausėte atviruose debatuose, tačiau mes irgi norime apsaugoti mūsų jaunimą, todėl mūsų mokslininkai taip pat dirba šioje srityje ieškodami geriausio sprendimo (patariu paskaityti prof. dr. Birutės Obelenienės bei prof. habil. dr. Kęstučio Pukelio darbus) ir tas sprendimas jau atrastas: „Esminė lytinio ugdymo paskirtis – valios ugdymas siekiant parengti jauną žmogų lytinių instinktų prabudimo fazei bei apvaldyti jų chaotišką veikimą žmogaus kūne ir sieloje esant dvasingumo paradigmai (skaistumui). Lytiškumo ugdymas – jaunos dar nesubrendusiuos asmenybės lytinio tapatumo ir darnių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų ugdymas. Sėkmingai lytiškumas gali būti ugdomas tik esant išplėtotam lytiniam ugdymui.”

Tačiau abejoju, kad jūs mus suprasite, nors labai linkėčiau jums to 2014 metais. Labai norėčiau, kad šiais metais jūs nustotumėt įžeidinėti kitus ir manipuliuoti ideologiniais, mokslinio pagrindo neturinčiais teiginiais ir išklausytumėt mus, Lietuvos piliečius. Nebevadinkite mūsų „ribotos pasaulėžiūros ir mąstymo“ žmonėmis, nes tai – netiesa. Mes – istorikai, politologai, daktarai, žurnalistai, socialiniai darbuotojai, radijo ir televizijos atstovai, kunigai, dėstytojai, mokytojai, mokslininkai, studentai, būsimos mamytės ir tėveliai.

Nenurašykite mūsų, nes mes – dauguma. Nors jūs ir nepripažįstate demokratiškos minties įvairovės ir laisvės, linkiu jums šiais metais šiek tiek daugiau „tolerancijos“ jūsų oponentams ir šiek tiek daugiau objektyvumo. Kurkime kartu demokratišką Lietuvą ir atsikratykime bet kokių totalitarizmo požymių, ateinančių iš Rytų ar Vakarų. Dirbkime Lietuvos labui, o ne atskirų organizacijų plėtrai. Gerbiama prof. habil. dr. A. M. Povilioniene, mylėkime šiais metais Lietuvą kartu.

Andrej Špilevoj yra tarptautinių žmogaus teisių magistras

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.