Tėvas pasigailėjo, kad nusivežė savo sūnus į Kauną

Esu penkių sūnų tėvas iš vieno Lietuvos užkampio. Tiesa, gimiau ir augau Kaune. Kartą prisiruošiau atsivežti šeimą į savo gimtąjį didmiestį, kad vaikai paganytų akis ir praturtintų savo galvas naujovėmis. Prisiekiu, gailiuosi dėl šios kelionės ir jei tik galėčiau atsukti laiką atgal, nebekartočiau šios klaidos.

Viskas prasidėjo tik atvykus į Kauną. Sūnūs išvydo tai, kas jiems paliko įspūdį, o man sugriovė ramybę.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Viskas prasidėjo tik atvykus į Kauną. Sūnūs išvydo tai, kas jiems paliko įspūdį, o man sugriovė ramybę.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Antanas Kukurūzas

Feb 17, 2014, 7:57 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 5:38 AM

Viskas prasidėjo tik atvykus į Kauną. Sūnūs išvydo tai, kas jiems paliko įspūdį, o man sugriovė ramybę. Prisipažinsiu, buvau jiems prižadėjęs, kad kai atvyksime į Kauną, jie galės paprašyti po 3 norus, kuriuos būtinai išpildysiu.

Prisipažinsiu, jog jei būčiau nutuokęs, kokius norus pateiks mano vyrai ąžuolai, būčiau nesišvaistęs tokiais pažadais. Vos atvykus į Kauną, sūnūs prisižiūrėjo vietinių madų ir iš karto kategoriškai pareiškė, jog nori treninginių kelnių su trimis baltomis juostelėmis ir po rankinuką per petį. Suprantu, jog jie turi teisę atrodyti kaip dauguma kietuolių, bet iš kokių pinigų man tokius norus išpildyti? Prieš kelionę maniau, jog atsipirksiu ledais ir čiulpinukais, o čia tekšt kad nori,- užsimano būti panašūs į Kauno mafiozus.

Kadangi seniai bebuvau šiame didmiestyje, tad maniau, jog mafijos jau senai nėra. Kurgi, kas antras su treningais, rankinė per petį, o eisena eisena... Net susigūžiu, kai toks pro šalį praeina...

Paskaičiavau ir pravirkau. Niekaip neišgaliu įvykdyti šių dviejų norų. O juk dar trečias laukia...

Staiga, kai užsukome į vieną parduotuvę, pamačiau išganingą viltį, - naujoviškus guminius batus su trimis juostelėmis. Ir kainuoja ne kaip karvė. Be vieno cento červonsas. Vos gimusi viltis subliuško, nes visi penki eržilai ėmė bliauti ant viso prekybos centro, jog jie nori būti bachūrais, nors tu ką. Susigėdau ir ėmiau juos tildyti. Staiga prie mūsų priėjo kažkoks vyriškis, kuriam pasiteiravus, kame šakos, aš atvėriau savo širdį.

- Nenusiminkite. Pasidairykite į šalis, juk pilna kreditus teikiančių įmonių, kur tikrai nesunkiai gausite reikiamą sumą ir išpildysite savo sūnums pažadus, - paprotino jis.

Neištvėriau ir pabučiavau nepažįstamojo ranką. Svetimas žmogus, o taip manimi rūpinasi. O dar sako, svetimo skausmo nebūna...

Kredito bendrovėje išpyškinau visą istoriją iš naujo ir sulaukiau malonių šypsenų. Nors mano skaičiavimu, man reikėjo kokio tūkstančio litų, buvau įkalbėtas pasiimti 10 000 Lt. Sako, - matau esate tvarkingas ir atsakingas asmuo, tad galime jums paskolinti 10 tūkstančių. Prisipažinsiu, - esu jautrus, bet nesu skystablauzdis. Bet kai kredito darbuotoja parodė tokį pasitikėjimą manimi, - suskydau.

Nors nedrąsiai, bet išdrįsau jos pasiteirauti, kur galėčiau įsigyti tuos madingus treningus ir tašeles? Darbuotojos tokios mandagios būta, kad ji nedelsdama paskambino kažkokiam pažįstamui, kuris prekiauja madingais drabužiais ir aksesuarais. Po pokalbio su juo ji man užrašė adresą ir pasakė, jog gausiu dideles nuolaidas.

Jei atvirai, tai tokių mandagių ir paslaugių žmonių, kaip ši darbuotoja, anksčiau nesu sutikęs.

Vos nuvykus į rekomenduotą krautuvę, mane pasitiko jauni sportiniu stiliumi pasipuošę vaikinai. Tuojau pat buvau informuotas, kad mano sūnūs taps madingiausiais vaikinais Lietuvoje. Bent pamatytumėt jūs mano jaunimo veidus: švytėte švytėjo. Ech, metai bėga, jau jie tikri vyrai!

Šioje parduotuvėje išpildžiau ir trečią visų sūnų norą. Tiesa, šį norą priimti paskatino parduotuvės darbuotojai. Jie įkalbėjo įsigyti ausines kepures. Panašias kaip laiškanešys Pėčkinas iš filmuko apie Rūgpienių kaimą turėjo.

Nors ir džiaugiausi be galo, kai mačiau tokius pasitempusius sūnelius, širdis spurdėjo labai jau neritmingai. Tarpais pristodavo. Tik įpusėjus kelionei atgal į namus, susivokiau, kad šie sūnų norai man kainavo 5000 litų, be to, ir pats neišlaikiau ir pasipuošiau taip pat madingai kaip ir sūnūs... Taigi dar 1000 Lt iškeliavo iš kišenės... Apie šią paskolą žmonai neprasitariau, nes įtariau, jog tai būtų mano paskutiniai ištarti žodžiai.

Nepraėjus nė mėnesiui, gavau laišką, kuriame buvau raginamas susimokėti paskolą, nes, pasirodo, aš pasirašiau dokumentus, kad neva gražinsiu po mėnesio. O aš galvojau, kad čia keliems metams...

Šio mano laiško motyvas yra toks, kad noriu parduoti visus treningus, kepures ir tašeles, kuriuos tada pirkome. Sutinku, kad tai jau dėvėta prekė, tad parduosiu pigiau. Kauniečiai yra tikrai labai turtingi, tad, manau, jog su jūsų pagalba rasiu pirkėjus. Padėkite, prašau, nes paskola smaugia, o atiduoti neturiu iš ko... Viskas beveik nauja. Tikrai net nepastebėsite, jog buvo dėvėta.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.