Taigi, šiuo metu, tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse yra trys pagrindinės žmonių nuomonės apie įvykius Ukrainoje.
1. Žmonės palaiko protestuotojus (kaip ir aš).
2. Žmonės teigia, jog šis protestas yra kvailas ir nereikalingas, nes ką jie patys išsirinko, už tų išrinktųjų veiksmus jie patys ir atsakingi.
3. Žmonėms tas pats, ir jie tiesiog išgirdus apie įvykius Ukrainoje atsako: „Ar žinau, kas dedasi ukrainoje? Ne. Kažką girdėjau, bet nelabai įdomu.“
Taigi, apie trečiąją grupę iškart pasakau, kad tokie žmonės (neįsižeiskite, bet tai vėl mano nuomonė) toli neis, nes tas žmogus, kuris negali pažvelgti toliau už savo kiemo ribų, tai tikrai iš jo nesugebės išeiti.
Na, ką, liko dvi grupės. Pirmiausia, sakysiu apie pirmąją. Tie žmonės, kurie pasimeldžia už ukrainiečius, ar nueina jų palaikyti prie Ukrainos ambasados arba prie Seimo, ar sukuria video įrašą, parodantį Ukrainos žmonėms, kad jie mums rūpi, ar net tiesiog pasikeisdami „Facebook“ profilio nuotrauką į kaspiną su Ukrainos ir Lietuvos vėliava, yra išties žmonės, verti pagarbos.
Kodėl? Nes jie stebi, kas darosi už jų kiemo ribų. Ir ne tik, kad nenumoja ranka, bet ir viliasi pajudinti savo užpakaliuką, kad nors kaip nors padėtų vargšams žmonėms, nemiegantiems ir kovojantiems dėl savo teisių.
Suprantate, yra toks dalykas, jog vienas vandens lašas, iškritęs iš dangaus, gėlės neužaugins. O keli šimtai, tūkstančiai ar milijonai lašų tikrai padės išsiskleisti pumpurui. Taip yra ir su Ukrainos protestuotojais. Jei jie suprastų, jog jų pasaulis nepalaiko, jie stengtųsi, bet ar pastangos pasiteisintų, tai vienas Dievas težino.
Bet jeigu jie jaus, jog už nugaros turi didžiulį moralinį palaikymą, tai norės stengtis toliau. Taigi pagarbą atidaviau palaikantiems (taip pat ir sau, kas reiškia, jog aš esu pats sau fainas), o dabar išaušo metas paaiškinti reikalus tiems neigėjų grupės atstovams. Vienas išties gerbiamas žmogus Vytautas Landsbergis diskutavo kartu su Edmundu Jakilaičiu, vienu iš tų išties labai protingų žurnalistų. Iš V.Landsbergio lūpų išgirdau tą patį, ką ir pats galvoju, ką ir mano mama galvoja, ką ir mano draugai galvoja. Tai, kad smurtas prieš Ukrainos protestuotojus, snaiperių šaudymas į beginklius žmones yra ne V.Janukovičiaus nurodymai. Na, jis įsakė, bet tikrai ne jis sugalvojo.
Aiškus faktas yra tas, jog V.Janukovičius yra laikomas Vladimiro Putino kišenėje. Sakot, kad klystu? Na, gal aš ir nesu labai protingas, bet ir kvailam aišku, jog jei per susirinkimą su Vakarų atstovais Ukrainos prezidentas daro pertraukėlę, kad susiskambintų su V.Putinu, tai tikrai ne apie orus Rusijoje pasišnekėti su juo nori. V.Janukovičius tiesiog yra marionetė. Hmmm, sakote „Ką tu čia per š... mali?“ Na, š... gal ir rudas, bet tikrai ne aš tepuosi juo rankas.
Kodėl prasidėjo Sausio 13 įvykiai? Kodėl mes turėjome šimtus sužeistų ir 14 žuvusiųjų už laisvę? Todėl, nes mūsų valdžia manipuliavo MŪSŲ „numylėtoji išvaduotoja“ SSRS! Oj, vis dar š... malu? Jei domitės istorija, ta būtent teisingąja istorija, o ne propagandine, tai ne „savi į savus šaudė“, ką šiandien ir vakar bandė primesti ir V.Janukovičius, bet tam yra priskiriami specialūs Rusijos padaliniai. Gal kol kas Ukrainoje jie ne taip aktyviai reiškiasi, na, bet kad Sausį jie reiškėsi, matė ne vienas ir ne du. Net ir ne šimtas.
Žinoma, sunku man kalbėti savo žodžiais, tad aš perteikinėju ne savo prisiminimus, o vyresnių žmonių, kurie reikiamu metu Sausio mėnesį nesėdėjo namuose rankų sudėję, o ėjo į gatves ir gynė savo tėvynę. Gynė, kaip tikri didvyriai. Taip daro ir šie žmonės Ukrainoje. Žinoma, skirtingos tautos, skirtingi ir būdai gintis. Gal ir buvo galima išvengti tokio didžiulio aukų skaičiaus, bet nieko nebepakeisi. Svarbus dalykas, kurį noriu paminėti, tai kad gyvename tais laikais, kai yra „YouTube“, „Facebook“, „Twitter“ ir panašūs tinklai, kur tiek jauni, tiek vyresni žmonės gali sužinoti daugiau, negu galėjo anksčiau.
Kaip manote, kodėl Sausio mėnesio įvykių metu tiek mažai pasaulyje buvo žinoma, kas tikrai dėjosi Lietuvoje? Todėl, nes pagrindinis kanalas, SSRS, buvo taip užslopinęs visus, jų propagandine nuomone, neteisingus informacijos nutekėjimus, kad ojojoj. Jeigu jau tuo metu žmonės būtų turėję visus šiuos tinklus ar tiesiog kompiuterius su internetu, tai visas pasaulis būtų mirgu margu mirgėjęs tokiom pat žinutėm apie įvykius Lietuvoje.
Gaila, bet tai tuo metu dar nebuvo įmanoma. Na, dėkoju ne Dievui, bet drąsiems mūsų tėvams, seneliams, proseneliams ir visiems kitiems, kas ten buvo, kad mes iki šiol esame laisva, demokratinė valstybė. Taigi, ką visu tuo noriu pasakyti, tai kad vietoj to, kad besąlygiškai gintumėt tik vieną, išties nešvarią pusę, pasigilinkite į istoriją, pasiklausinėkite artimųjų apie Sausio įvykius ir suveskite galą su galu.
Gal tada, tikiuosi, ir jums paaiškės, kokia yra realybė, o ne propagandinis paveikslas. Savo laiku kentėjome mes. Dabar sunkumai vėl užklupo Ukrainą (nepamirškime, kas vyko Ukrainoje Hitlerio ir „Ukrainos išvaduotojo“ Stalino laikais – genocidai, badu marinami žmonės, „Darbo ir poilsio“ stovyklėlės ir panašūs dalykai).
Pagerbkim žmones, kovojančius už savo laisvę, o ne atiduodančius ją likimui į rankas (puikus pavyzdys būtų Darbo partijos rinkėjai su motyvu, kodėl rinko, nes neva Viktoras Uspaskichas pakels atlyginimus.).
Taigi, kaip ir sakiau, tai yra mano asmeninė nuomonė, remiantis tam tikrais faktais. Tad dėkoju už dėmesį ir palieku šią rašliavą jūsų apmąstymams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
