Buka konkurencija tarpsta – vienoje televizijoje, tarkime, rodomas muzikinis projektas, valanda ir diena turi būti ta pati, netgi į reklamą „išeiname“ kartu – draugiškai. Žinias transliuosime tuo pačiu laiku, pokalbių laidas pasistengsime padaryti konkurencingas, tegu žiūrovas maigo pultą – savotiškas sportas ir nusibodę vedėjų veidai pasikeičia. Išeina kaip liaudyje: susipyksta dvi bobos, aš tau špygą, aš tau dvi, o aš – tris.
Kas belieka mums? Žiūrim, ką turim. Bet yra tokių neužmirštamų laidų, kaip ir filmo pavadinimas „Bukas ir bukesnis“. Kas nematėte – rekomenduoju.
Ne eilinio mąstymo ir proto reikalauja pramoginė laida „Mano vyras gali“. Ten galima pasigrožėti damų superinėmis suknelėmis su neeilinėmis iškirptėmis; jų vyrai, sėdintys uždaryti kaip triušiai, laukia, kol damos pamos rankele, – ir staiga virsta tikrais džigitais, pasiruošusiais pademonstruoti savo sugebėjimus. Ir pademonstruoja – jos vyras net paraudęs pripučia šešis balionus! Ploja visi: išsipusčiusios damos, jų vyrai ir mes, treninguoti televizijos žiūrovai, pučiame balionus, žmonos juos sprogdina, nes mūsų žmonos irgi gali...
Antroje vietoje tarp mano mėgstamiausų laidų – humoro laidos „Prajuokink mane“. Sėdžiu prilipęs prie ekrano, kad tik kokio „bajerio“ nepraleisčiau. Ten pulkai pensininkų, moksleivių, studentų varo anekdotus, juokiasi, net humoro žinovai (komisija, kuri negali juoktis), laksto ten Vilniaus betmenas, tik išsižioja – visi krinta, šoka vienas „pusdurnis“ su lėlėmis – visi klykia iš džiaugsmo. Tikras „durnių“ laivas.
Įsijungiu tikrą humoro laidą „Žinių naujienos“. Traukia vedėjo spiegiantis balsas – jis kaip muzika užlieja mane, nes jeigu užmiegu žiūrėdamas „Reporterį“, tai šešta žinių laida, iškart prabundu, nespėju susigaudyti, o spiegiantis humoristas jau baigė. Trūksta parako ir „dviratininkams“ – ir jiems reikia poilsio, dingo šmaikštumas, varome senu bagažu, bet jie nepakeičiami, ir į pensiją išeis važiuodami „dviračiu“.
Muzikinės laidos „veža“. „Chorų karai“ – puiki laida, nes chorai „grybo nepjauna“, skamba balsai kaip „La Scala“, na, o pensininkai, kai uždainuoja, jaučiuosi lyg bažnyčioje – tiesiog gera. Jeigu esi visiškai be klausos, komisija tavo paslaugoms, paaiškina, kuris įrašas geresnis – Zvonkaus ar Stano, nes šis projektas, kitaip nei Lietuvos televizijoje, kur chorai vargsta gyvai, daug lengviau įgyvendinamas, nes miestelių savivaldybės pasiruošusios sumokėti už viską: įrašus, keliones, choreografų darbą, – kad tik į televiziją pakliūtų.
Trina rankas miestelių vadovai iš laimės, štai kokie talentai, visa Lietuva mato. Trina rankas ir prodiuseriai – puikus projektas, tik jie susirūpinę – kaliniai buvo, „bomžai“ buvo, pensininkai buvo, tai ką darysime kitais metais? Nemokamas pasiūlymas: emigrantų chorai – surenkame Anglijos viduryje santechnikų, braškių rinkėjų, žuvų dorotojų ir plytelių klojėjų chorą – tegu ir ten vyksta chorų karai. Ten balsuojantys svarais mokės.
Nesakyk, ledo šokiai dar labiau pavergė išradingumu – tris valandas gali žiūrėti, kaip „žvaigždės“ drebina kinkas – grius ar negrius, gabumai neišpasakyti. Pusę metų pasitreniravo, matai, kaip čiuožia. Kur laida, ten ir komisija. Tikras atradimas – aktorė Asta Baukutė, nesvarbu, kad pati kaip karvė ant ledo čiuožia, bet komentuoti kaip sugeba, burna neužsidaro! Kiek gabių žvaigždžių Lietuvoje. Ar dar yra kas nors pasaulyje, ko jos nesugebėtų, o jeigu būtų 100 metrų bėgimo šou, tai gal ir Usainą Boltą pasitreniravę pralenktume...
Mėgstu žiūrėti rimtas laidas, o tokios yra pokalbių laidos, jos kaip monstrai zuja po visas televizijas. Įsijunk „Patriotus“, „Nuogą tiesą“ ar „Sąmokslo teoriją“ – kala į vienus vartus, kokia bloga valdžia, sužinai, kad prezidentė – didysis blogis. Jie nesivaržydami „skalbia“ visus iš eilės. Neringa Venckienė – gėris, metus skalambija, N.Venckienė – blogis, porina ta pati žurnalistė, mirksėdama akytėmis kaip niekur nieko. Net Arnas, ir tas liūdina. Niekada negalvojau, kad šis „bachūras“ taps tendencingas. Ką darysi, reikia ir jam užsidirbti, nebe jaunystė. Na, šita televizija pasidarė žurnalistų turistų prieglauda, kažin koks jų artimiausias maršrutas kitame sezone?
Diletantas, pesimistas, nieko nesuprantantis zombis rašo apie televiziją – ką jis išmano apie ją, iš kur išlindo šis „runkelis“, kuris drįsta mus kritikuoti? Televizija - specifinis žanras, gerbiamas pone, o televizijos kritika – tabu. Sutinku, šis rašinys liks mano asmeniniu rašiniu, kurį galėsiu paskaitinėti grįžęs iš darbo. Nes, minėjau, mano laikraštis, mano televizija, mūsų prodiuseriai, plušantys nuo nepriklausomybės, jie tobulybės, jie ilgam televizijoje, čia yra "draugų" ratas ir jie nepakeičiami, jie toliau varys tą šlamštą, nes pupyčių kultas tiesiog įaugęs jų viršininkams į smegenis, tai ir kiša tą kultą mūsų jaunimui nesustodami.
Norisi riktelėti: pažiūrėkite aplink, kiek gabaus jaunimo, intelektualų gyvena Lietuvoje, – ar jūs manote, jog mes, žiūrovai, nieko nesuprantame, esame kvaili? Ne, gerbiamieji, mes tiesiog laukiame iš jūsų naujų vėjų, normalių diskusijų, naujų veidų ir protų, kurie nustebintų, sudomintų kaip „Tangomanija“, ano meto kultinė laida jaunimui.
Dar daug galėčiau rašyti apie televiziją, jos laidas – yra nuoširdžių, gerų visose televizijose, pagaliau ant kojų stojasi nacionalinis transliuotojas, bet man neduoda ramybės komercinių televizijų vadovų ar savininkų kvailas pasipūtimas. Siūlau jums, mieli ponai, prisėsti ir pasižiūrėti, ar patiems įdomi viena ar kita laida, ar yra kur tobulėti, ar aklai pasitikėsite prodiuseriais, o patys liksite tik stebėtojais? Tik nuo jūsų priklauso, ar kitame sezone įvyks lūžis ir mes pamatysime ką nors naujo, dar neatrasto, ar ciniškai ir toliau kartosite: nenori – nežiūrėk? Viskas jūsų rankose, gerbiamieji.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
