Ir žmonės neturi būti skatinami pinigais, taip dar labiau žadiname materializmą. Jie į kariuomenę turėtų eiti savo noru. 9 mėnesių mokymai vienam gali sujaukti ateities planus, kitam gali išeiti į naudą. Tačiau abejoju, kad 9 mėnesius kariniuose mokymuose pabuvęs vaikinas lygiai taip pat sugebėtų apginti nuo priešų, kaip ilgus metus tarnaujantis profesionalus karys.
Kai Lietuvos valstybė pradėjo jausti didėjančią agresiją ir rengtis (ne)galimam karui, staiga visi susizgribo, kad Lietuvoje nėra karių, esant būtinybei galinčių ją apginti. O tada prasidėjo kalbos, kad dabartinės kartos vaikinai yra niekam tikę, nieko nemoka daryti ir galiausiai, kad yra nevyriški. Tai mažų mažiausiai nesąmonė.
Tai tas pats, lyg sakytume, kad moteris, nebuvusi kulinarijos mokykloje, nėra moteris. Sustabdykite visą švietimo veiklą, uždarykite mokyklas ir pasakykite, kad mokslas yra tik savanoriams, o tada po kažkiek laiko pradėkite verkti, kad nėra kompetentingų žmonių, kurie atliktų savo darbą.
Tai, kad nėra jaunuolių, norinčių eiti į kariuomenę, yra tik valstybės problema. Mano manymu, šiai problemai spręsti visiškai neskiriama dėmesio. Aš, kaip viešųjų ryšių studentas, galiu pasiūlyti labai paprastą sprendimo būdą.
Daugelis žmonių namie turi televizorių ir nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų, daug valandų praleidžia prie jo. Tai kodėl televizijoje niekada nerodoma ir nebandoma supažindinti žmonių su kariuomene? Kokie žmonės joje yra ir ką jie daro?
Manau, daugeliui kariuomenė asocijuojasi su sovietine tarnyba, kurioje tu būsi ilgai atskirtas nuo namiškių, išvežtas tūkstančius kilometrų nuo namų, o kiti iš tavęs ten tyčiosis ir pavers tavo gyvenimą pragaru.
Žiūrėdamas amerikietišką televiziją internetu nustebau, kad beveik per kiekvieną reklamos pauzę rodomi motyvaciniai klipai apie kariuomenę. Ir tai nėra šiaip banalūs faktai, skaičiai ar kokio kario mintys.
Šiuose klipuose aiškinama, kodėl prisidėti prie kariuomenės yra naudinga. Kad kariuomenėje yra ne vien karių, bet ir medikų, inžinierių, daugybės kitų profesijų atstovų. Pasakojama, kad tarnaudamas kariuomenėje, pažvelgęs sau per petį, pamatysi savo draugą, kuris kiekvieną akimirką bus pasirengęs dėl tavęs pasitikti kulką.
Kariuomenėje tu susirasi būrį draugų, kuriais galėsi pasitikėti bet kuriuo paros metu, ir žinosi, kad jei būsi sužeistas karo lauke, jie tavęs nepaliks.
Vietoj krūvos beverčių komercinių reklamų galėtų būti rodoma tai, kas tikrai naudinga. Vaikai žiūrėdami televiziją ir matydami, kad tarnauti kariuomenėje yra garbė ir privilegija, o ne prievolė, augtų su ta mintimi, kad būti kariu yra lygiai taip pat šaunu, kaip būti policininku, daktaru ar ugniagesiu. Gindamas savo šalį tu gali užsitarnauti ant savo krūtinės medalį, kuris tau ir kitiems primins, ką padarei dėl savo šalies.
Kodėl mokyklose būna įvairios policijos dienos, kuriose mokoma saugiai elgtis gatvėje, kad būtina nešioti atšvaitus ir panašiai, tačiau nėra kariuomenės dienos. Net ir man, jau baigusiam mokyklą, būtų įdomu sužinoti, kas vyksta kariuomenėje, ką kariai veikia.
Rodomi ginklai, įvairi technika ir karių uniformos, manau, sudomintų daugelį įvairaus amžiaus moksleivių. Užuot penktą kartą vežę mokinius į zoologijos sodą ar vieną iš akropolių, galėtų nuvežti juos į karinę bazę, kurioje susipažintų su tarnaujančiais žmonėmis, išbandytų kliūčių ruožus ir dar daugybę įvairių dalykų.
Galbūt tada augtų karta, kuri savo noru paskirtų gyvenimą kariuomenei ir nereikėtų jokių prievolių. Tokiu atveju kariuomenę sudarytų profesionalūs kariai, kurie išmano tai, ką daro, o ne kelis mėnesius kariniuose mokymuose pabuvę jaunuoliai. Turbūt ne veltui sakoma, kad svarbiau kokybė, o ne kiekybė.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
