Nauja mokytoja nuvylė
Nauji mokiniai Europos mokykloje suskirstomi į kalbų sekcijas. Kadangi lietuvių mokykloje yra per mažai, jie savo sekcijos neturi, todėl mokosi anglų, prancūzų arba vokiečių sekcijose. Vis dėlto, kiekvienas mokinys turi galimybę mokytis gimtosios kalbos kartu su savo tautiečiais – nepriklausomai nuo to, kurios kalbos sekcijoje jis yra. Taigi, keturis kartus per savaitę lietuviai išdidžiai žygiuoja į lietuvių kalbos pamokas.
Lietuvių kalbos pamokos čia tokios pačios, kaip ir Lietuvoje. Mokomės iš tokių pačių vadovėlių, analizuojame tuos pačius kūrinius kaip ir Lietuvos moksleiviai. Tačiau norėdami išlaikyti egzaminą ar parašyti testą teigiamam įvertinimui, turime gauti bent jau šešetą. Lietuvių kalbos mokytoją mums skiria Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), jo sutartis ilgiausiai gali tęstis 9 metus.
Šiemet baigėsi ankstesnio lietuvių kalbos mokytojo sutartis, todėl Lietuvoje buvo surengtas konkursas naujo mokytojo vietai. Su klasiokais supratome, kad dvyliktoje klasėje teks prisitaikyti prie pokyčių ir lietuvių kalbos baigiamąjį egzaminą laikyti su nauja mokytoja, kuri greičiausiai taikys visai kitokią mokymo metodiką. Deja, nesitikėjome, jog viskas bus taip blogai, kaip yra dabar.
Pačią pirmą pamoką naujoji ŠMM konkursą laimėjusi mokytoja mums pranešė, kad Lietuvoje nėra mokiusi vienuoliktų ir dvyliktų klasių. Iš karto kilo klausimas, kaip ji ketina mus paruošti baigiamiesiems egzaminams.
Po kelių nelabai vykusių pamokų, kurių metu mokėmės į baigiamojo egzamino programą neįtrauktus kūrinius, mokytoja pradingo. Dvi savaites neturėjome lietuvių kalbos pamokų, o trečiąją savaitę išsiaiškinome, jog mokytojos nebus dar dvi savaites ir ją pavaduos kitas mokytojas. Iš pradžių mums mokytojos nuoširdžiai pagailo, mat mums buvo pranešta, jog ji sunkiai serga. Vis dėlto piktinomės, kad ji nepaliko mums jokio papildomo darbo ar nuorodų, ką skaityti.
Tėvai kreipėsi į ministeriją
Nors tuo rūpintis turėjo ŠMM, trečią savaitę pati mokykla pasirūpino, kad iš Lietuvos grįžtų ir sergančią mokytoją pavaduotų ankstesnis lietuvių kalbos mokytojas. Mūsų tėvams parašius ministerijai laišką ir pasiteiravus, kaip ji ketina spręsti iškilusią problemą, ministerija paprasčiausiai išreiškė džiaugsmą, kad mokytoją ligos metu pavaduoja kitas mokytojas, ir palinkėjo sėkmės „įveikiant baigiamąją klasę“. Pavaduojančiu mokytoju labai džiaugiamės ir mes, bet nežinome, kiek ilgai jis mus mokys.
Skaičiuojame dienas, savaites, mėnesius, o serganti mokytoja kas mėnesį pratęsia ligos pažymą. Šiuo metu jos pažyma pratęsta iki gruodžio 10 d., o dvyliktokai slapčia tikisi, jog pavaduojantis mokytojas liks visam laikui ir padės tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams. Vis dėlto ir pats pavaduojantis mokytojas nėra pavydėtinoje situacijoje – pasibaigus kontraktui jis buvo grįžęs ir įsikūręs Lietuvoje, tačiau rugsėjo viduryje buvo skubiai iškviestas atgal į Liuksemburgą ir iki šiol nežino, kiek ilgai jam reikės čia likti.
Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar darbo sutarties, prieigos prie mokyklos internetinio dienyno ar teisės išvesti mums semestrus. Taigi, nežinioje esame visi.
Mūsų tėvai bandė kreiptis į ŠMM dar kartą, šį sykį iškeldami vieną aiškų klausimą – kiek konkrečiai dar bus laukiama, kol naujoji mokytoja mokys vaikus? Pavaduojantis mokytojas kol kas neturi nuolatinės darbo sutarties, tad ar nebūtų laikas kažką dėl to daryti? Arba paskirti visiškai naują mokytoją iš Lietuvos, kuris sugebėtų mums programą išdėstyti ir egzaminams paruošti iki mokslo metų pabaigos?
Ministerijos atsakymas beveik toks pats kaip ir pirmasis – jie labai džiaugiasi, kad pavaduojantis mokytojas mums padeda susitvarkyti su programa ir užduotimis. Tačiau ŠMM atsakymas dėl naujosios mokytojos netenkina – pagal bendrai galiojančias teisės normas, asmens liga nėra priežastis atleisti jį iš darbo, o apie kito nuolatinio mokytojo paskyrimą iš Lietuvos ar pavaduojančio mokytojo tapimą nuolatiniu nėra nė kalbos.
Egzaminų užduotys vis kinta
Negana to, nuolat besikeičiančios lietuvių kalbos egzamino užduotys taip pat verčia nerimauti. Iki praeitų mokslo metų pradžios baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą raštu sudarė teksto suvokimas ir rašinys. Dvyliktokai egzamino metu galėjo rinktis tarp interpretacijos ir samprotavimo rašinio.
Pakeitimai lėmė, kad interpretaciją pakeis literatūrinis rašinys. Praėjusių metų dvyliktokai išsikovojo teisę rašyti senąjį egzaminą – vis dar turėjo galimybę rinktis tarp interpretacijos ir samprotavimo rašinio. Tuo tarpu mums buvo pranešta, jog 2016-ų metų vasarą rašysime jau pakeistą egzaminą. Jo metu galėsime rinktis tarp literatūrinio ir samprotavimo rašinių.
Taigi, jau vienuoliktoje klasėje pradėjome ruoštis dvyliktos klasės baigiamajam egzaminui, rašėme nemažai literatūrinių rašinių, daug diskutavome apie jų turinį ir reikalavimus. Deja, dėl neaiškių priežasčių, šių mokslo metų pradžioje mums buvo pranešta, jog baigiamojo egzamino užduotys vėl keičiasi ir vietoj literatūrinio rašinio vėl grįžta interpretacija.
Atrodo, mūsų švietimas nerūpi
Didelė dalis vienuoliktos klasės darbo tapo nebereikšminga. Šiuo metu jaučiu didžiulį spaudimą išmokti rašyti interpretaciją per neadekvatų laiko tarpą, kurio metu taip pat turiu pasiruošti kitiems septyniems baigiamiesiems egzaminams. Žinoma, visada lieka galimybė egzamino metu rašyti samprotavimo rašinį, tačiau niekada negali žinoti, kokia tema išpuls tiek interpretacijai, tiek pačiam rašiniui, todėl norisi jaustis saugiai ir užtikrintai tiek vienu, tiek kitu atveju.
Viską apsvarsčius kyla labai rimtas klausimas, ar ŠMM tikrai rūpi Lietuvos emigrantų švietimas. Kai tėvai emigruoja, vaikai neturi galimybės rinktis gyvenamosios vietos. Ir lietuviškas švietimas jiems yra gyvybiškai svarbus. Ne ką mažiau, nei buvo Lietuvoje.
Aš augau labai patriotiškoje šeimoje, emigrante būti niekada nenorėjau, tačiau net ir ja tapusi niekada neleidau sau pamiršti lietuvių kalbos, kultūros ar tradicijų. Nei aš, nei mano klasiokai nesame bandomieji triušiai, kuriems patinka eksperimentai su mokytojais ar egzaminų tvarka.
Kiekvieną kartą eidama į lietuvių kalbos pamokas bijau įeiti į klasę, nes nežinau, kurį mokytoją ten rasiu. Nežinau, kaip dar bus pasikeitusios lietuvių kalbos egzamino užduotys ir kokiems kitiems netikėtumams turėčiau būti pasiruošusi.
Stabilumas ir aiškumas yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam dvyliktokui, o kol kas Liuksemburgo Europos mokyklos dvyliktokai lietuviai negali pasigirti, kad jaučiasi stabiliai ar žino, ką daryti.
***
ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vyr. specialistė Rūta Stanaitienė sakė, jog galimybių atleisti sergančią mokytoją nėra, be to, ji atitinka visus reikalavimus dėstyti lietuvių kalbą.
„Pirmiausia norėtume patikinti, kad šiuo metu serganti mokytoja atitinka visus reikalavimus dėstyti lietuvių kalbą Liuksemburgo Europos mokykloje – ji turi aukštąjį išsilavinimą, lietuvių kalbos mokytojo kvalifikaciją, 16 metų pedagoginio darbo stažą.
ŠMM organizuoto konkurso komisijos, kurią sudarė ministerijos vadovai ir specialistai, Lietuvos atstovai Europos mokyklose ir tėvų atstovai, sprendimu, ji buvo tinkamiausia kandidatė ir yra Lietuvos komandiruota dirbti šioje mokykloje.
Pagal Europos mokyklos komandiruotų darbuotojų statutą ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius, šiuo metu serganti mokytoja iš darbo negali būti atleista, taigi nėra teisinių galimybių į jos vietą skirti kitą mokytoją.
Manome, kad taip susiklosčius situacijai, pakviesti prieš tai mokinius mokiusį mokytoją pavaduojančiu buvo pati geriausia išeitis, nes jis jau žino mokinių mokymosi pasiekimus.
Patiksliname, kad lietuvių kalbos mokytojai pranešus apie nedarbingumą, būtent ŠMM paskirta Europos mokyklų vidurinio ugdymo inspektorė, pasitarusi su ministerijos atstovais, susisiekė su prieš tai dirbusiu mokytoju ir pristatė mokyklai jo sutikimą dirbti bei kontaktus. Mokiniai gerai vertina pavaduojančio mokytojo darbą.
Pasitikslinę su Liuksemburgo Europos mokyklos administracija galime patikinti, kad pavaduojantis mokytojas turi priėjimą prie mokyklos elektroninės sistemos ir gali pildyti mokinio dienyną, ataskaitas, taip pat siunčia informaciją mokiniams ir tėvams.
Laikant lietuvių kalbos baigiamąjį egzaminą šių mokslo metų pabaigoje, mokiniams yra palikta galimybė pasirinkti tarp literatūros kūrinio interpretacijos ir samprotavimo rašinio. Apie tai mokiniai buvo informuoti iš anksto.
ŠMM nuolatos rūpinasi užsienyje gyvenančių lietuvių švietimu ir mokymusi. Europos mokykloje susiklosčiusi situacija yra bendražmogiška, galinti nutikti ir Lietuvos mokykloje – tada susirgusio mokytojo vadavimu rūpinasi mokyklos administracija“, – teigė R.Stanaitienė.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
