Anądien paskambino ištikimoji mano draugė iš gretimo kaimo ir pasiskundė: „Esu baisiai nusivylusi. Norėjau nebūti abejinga dėl kaimynystėje gresiančios nelaimės, pabandžiau organizuoti pagalbą, o likau kvailio vietoje. Juk visas kaimas žino, kad mūsų kaimynė Janina (tikrasis vardas redakcijai žinomas) siaubingai kenčia nuo sūnaus alkoholiko.
Jis vos rytą atsikėlęs išeina į kaimą ir taip visą dieną prasibasto po savo draugus sugėrovus. Namais nesirūpina, iš motinos pensiją atima, ją muša, net dujų balioną buvo pragėręs. Motina sako negalinti niekam pasiskųsti, nes tuomet sūnus tikrai ją užmuštų. Ir prašo tik niekam nesakyti.
Visą rudenį moteris gyveno be jokios ugnies, neturėjo nei dujų, nei malkų. Vaikščiojo po kaimą, užeidama pasišildyti tai pas vieną, tai pas kitą pažįstamą, kurios neretai ir sriubos lėkštę pasiūlydavo. Apsidžiaugdavo Janina: nepamenanti, kada karštimo srėbusi.
Pasitarusios su kitomis kaimynėmis, nutarėme pranešti įtakingai giminaitei. Tai tikrai suveikė, Krakių seniūnija kaipmat atvežė priekabikę malkų. Tačiau bėgo svaitės, prasidėjo šalčiai, o sūnus nepajėgė paimti į rankas pjūklo nei kirvio.“
Gailėdamasi šąlančios moters ir neapsikentusi tokios darbingo vyro tinginystės, mano jautrioji draugė davė vienam kaimynui penkis eurus ir paprašė papjauti Janinai nors šiek tiek malkų. Tas papjovė tam kartui, bet visa krūva rąstukų tebestovi netvarkoma, nedžiovinama.
Tragedija Saviečiuose paragino kaimo moteris veikti. Taip buvo informuota socialinė darbuotoja, parašytas pranešimas ir raštu. Draugė toliau pasakojo, kad sureaguota buvo staigiai. Tuoj pat atvažiavo policijos inspektorius. Pasikalbėjo su Janina.
Kitą dieną pas Janiną atvažiavo socialinė darbuotoja su tuo pačiu apylinkės inspektoriumi. Ir ką jūs sau manote? Na, malkų šiek tiek papjauta, krosnis kūrenasi, šaldytuve šiek tiek produktų yra.
Kadangi buvo pranešta, jog motina miega visai nekūrenamame kambaryje, Janina buvo paprašyta parodyti, kur ji mieganti. Aišku, Janina parodė sūnaus kambarį bei jo lovą: „Čia aš miegu, o jis tam nekūrenamam kambary“.
Ar tik baimė, kad neužmuštų, ar instinktas nulėmė sūnaus gelbėjimą, nežinia, tačiau pareigūnams atrodė aišku, kad jokios tragedijos čia nėra. Kaip ir Saviečiuose.
Kad sūnus neleido motinos lovos įnešti į virtuvę (nes smirdės), kad malkučių tam kartui prapjovė ne iš motinos pensijos gyvenantis bei geriantis sūnus, o kaimynės pasamdytas žmogus, liko šeimos ir kaimo paslaptimi.
„Na, ir kaip tokiems žmonėms padėti, kaip nelaimingai motinai pagelbėti?“ – klausė manęs mano nusivylusioji bičiulė.
Ir aš savęs klausiu: ar galėjo tarnybos nežinoti to, ką žinojo visas Saviečių kaimas bei giminaičiai? Šiandien manau, kad galėjo.
* * *
Krakių seniūnijos socialinė darbuotoja Vilma Berulienė patvirtino, kad kaimo gyventojai pranešė apie problemas Janinos namuose ir telefonu, ir raštu. Į pranešimus buvo nedelsiant sureaguota.
„Keletą kartų buvau nuvažiavusi. Motina neigia, kad sūnus smurtauja. Apsilankymo metu namuose buvo ir sūnus, nė vienas neturėjo jokių nusiskundimų. Moteris pripažįsta, kad sūnus išgeria, bet tvirtina, kad problemų nėra.
Moteris taip pat tvirtina, kad miega šildomame kambaryje. Iš tikrųjų, ji parodė mums kambarį, kur prie šildomos sienelės stovi dvi lovos. Ir maistą jie verda, ir šalta nėra“, – savo įspūdžius papasakojo V.Berulienė, negalėjusi įsitikinti, kad šeimoje smurtaujama.
Pasak V.Berulienės, vėliau pas Janiną lankėsi ir seniūnas su kita darbuotoja, tačiau ir tąsyk neradę, prie ko prikibti.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
