Pernai vasarą visa mūsų šeima aplankė pajūrį Karklėje. Pasivaikščiojome, pabraidėme, pasidžiaugėme galingos jūros ošimu. Deja, likau nemaloniai nustebinta, kai prie jūros atėjo atėjo pora žmogelių ir su savimi atsivedė po šunį.
Tie šuneliai atlikinėjo reikalus čia pat, ant smėlio, o šeimininkai į pastabas, kad šuniukams pajūryje – ne vieta, visiškai nereagavo.
Šiemet taip pat trumpam užsukau į Karkle pasimėgauti jūros vandeniu. Ankstyvas rytas, saulėtas paplūdimys , banguojanti jūra... Tikra atgaiva sielai ir kūnui. Deja, paplūdimiu artėjo žmogysta su šunimi. Ir, aišku, gyvūnėlis atlikinėjo savo reikalus, kur papuolė – prie pat jūros kranto, ant smėlio.
Šeimininkas, tarsi nieko nepastebėdamas, toliau sau išdidžiai vaikštinėjo. Beje, tai buvo tas pats žmogus, kurį ir pernai bandžiau sudrausminti. Manau, kad jis nuolatinis Karklės gyventojas. O juk Karklės bendruomenė pareiškė norą apmokestinti visas įvažiuojančias mašinas po 5 eurus – kad būtų galima įvesti tvarką.
Aišku, kol kas į Karklę dar galime įvažiuoti laisvai, bet man jau ir taip noras praėjo ten lankytis. Po to, kai pamačiau, kaip šunų išmatomis teršiama Baltijos jūra ir pajūris.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
