Pasirinkau būti viena dėl savo sveikatos, vaikų: vyras smurtavo, girtuokliavo. O turėjom viską – visiškai įrengtą butą, darbus. Atrodė, ko daugiau betrūksta.
Smerkiančių, kodėl gimdžiau vaikus vieną po kito, dabar netrūksta. Ir po šito, manau, dar ne vienas atsiras. Bet niekada nėjau ir neprašiau jokios pagalbos, visada išsisukdavau iš padėties, kad ir kaip būtų sunku.
Bet šįryt eidama į parduotuvę skaičiavau paskutinius grašius. Nuėjusi skaičiavau, kiek galiu išleisti ir ką vaikams duoti pietums, vakarienei, rytojaus pusryčiams, kad jie būtų visaverčiai, sveiki. Ir kai padaviau 20 eurų už pieno produktus, mėsą, batoną, cukrų, aliejų ir kitas smulkmenas, ir liko vos 4 eurai, tapo baisu laukti rytojaus, nepakeliama.
Ką daryti, kai paspaudus šaltukui reikia šiltesnių batų vaikams? Kaip sumokėti už norimas lankyti veiklas mokyklose, maitinimą, o dar ateis sąskaitos už šildymą, komunalines paslaugas? Kaip pragyventi iš 240 eurų alimentų vaikams?
Neslepiu – dirbau pas ūkininkus, viešuosius darbus dirbau, kad galėčiau savo atžalai nupirkti gražesnį rūbą, daiktą, kad nesiskirtų nuo klasės draugų.
Tiesa, visam gyvenimui įsiminė diena, kai šlaviau gatves. Dirbau, kaip ir priklauso, su šluota, semtuvu. Žinojau, kad vaiko darželio grupė eis lankyti žinomų miestelio vietovių, bet visa širdimi tikėjausi, kad vaikas su grupe apeis mane.
Deja. Eidami vaikai badė pirštais: „Pasižiūrėk, štai tavo mama gatvę šluoja.“ Kaip jūs galvojate, kokios nuotaikos, emocijų sulaukiau, kai vaikas grįžo iš darželio? Sulaukiau prašymo: „Mamyte, neik dirbt, iš manęs juokiasi.“
Bet aš gi ne vogiau, o dirbau sąžiningai. Net ikimokyklinio amžiaus vaikams yra skiepijama socialinė atskirtis.
O ką kalbėti, kai girdi, kad po Naujųjų metų neregistravusiems gyvenamosios vietos bus atimamos pašalpos – tai kur tiesa yra mūsų Lietuvoj, šalelėj mylimoj?
Aš nebesistebiu už lango gatvėje pamačiusi prie konteinerių vaikus, vyrus, moteris, kurie ieško maisto atliekų, bambalių, kuriuos pridavę gaus kelis euro centus. Manęs neapleidžia mintis, kad vaikams sumigus paslapčiomis man pačiai teks tai daryti, kad galėčiau sumokėti mokesčius, prasimaitinti.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų lapkričio 7 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
