Tariau sau: „Daugiau jokių kvailysčių, metas suaugti, arba bet kuri diena gali būti paskutinė. O gyventi norėjau ir tebenoriu kaip ir jūs visi. Rašau tam, kad nekartotumėte mano jaunatviškų klaidų.
Viskas prasidėjo prieš kelis metus studentiškame vakarėlyje. Gėrimai, muzika, linksmybės... Draugas tikrai pasistengė suorganizuoti šaunų gimtadienį.
Viso vakaro metu aplink mane sukiojosi (o gal aš sukiojausi aplink ją?) viena metais už mane jaunesnė studentė, psichologė. Mane iškart patraukė jos gilios, protingos akys, santūriai padažytos, nevulgarios lūpos ir žalių akių gelmė...
Jaučiausi ypatingai vien žiūrėdamas į ją. Buvau atsipalaidavęs, todėl priėjau prie jos ir užkalbinau. Dar su jokia mergina nebuvo taip lengva bendrauti, atrodė, kad kalba liejasi savaime.
Po valandos kitos pasiūliau jai važiuoti pas mane į svečius, nes nuo muzikos pradeda skaudėti galvą ir norėtųsi pabūti kažkur ramiau. Ji sutiko. Į centrą buvau atvažiavęs su mašina. Kvailys... Sėdau prie vairo ir su naująja savo drauge važiavome į studentų bendrabutį, kur tuomet gyvenau.
Viskas įvyko taip greitai, atrodo, net nespėjau mirktelėti. Vieną sekundę važiavau tuščiomis miesto gatvėmis, o kitą – jau stačiau automobilį aikštelėje, lipau iš mašinos ir su jaunąja psichologe liftu kilome į mano aukštą.
Atrakinau kambario duris ir kartu užėjome į vidų. Mano naujoji draugė nesivaržė. Vakaro bičiulė buvo atsipalaidavusi, pradėjome kalbėtis pikantiškesnėmis temomis, atsisėdome arčiau vienas kito.
Pabučiavau ją, vienas dalykas vedė prie kito ir jau nejaučiau kaip esu įsuktas į svaiginančio, gyvuliško aistros sūkurį be jokios „apsaugos“. Tuo metu tiesiog nepagalvojau, buvau kvailys...
Po 4 mėnesių sulaukiau skambučio. Tai buvo jaunoji psichologė. Mano vienos nakties paklydimas. Ji pasakė, kad gavo rezultatus iš laboratorijos, kurioje tyrėsi dėl ŽIV viruso.
Mano širdis akimirkai sustojo, nelabai girdėjau ar supratau, ką ji tuomet sakė į ragelį savo gražiu, moterišku balsu. Viskas, ką atsimenu iš mūsų pokalbio, tai frazė: „Testas neigiamas, viskas gerai“.
Tai buvo tikrai didelis palengvėjimas. Vis dėlto, viskas galėjo būti kitaip...
Galbūt jūs taip pat turėjote lemtingą pažintį? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
