Mokymas paviršutiniškas
Mokyklos atsirado todėl, kad siekta sumažinti žmonių neraštingumą ir įskiepyti vaikams drausmę, kad jie užaugę būtų klusnūs valstybės piliečiai. Mokyklų sistema nuo pat pradžių buvo orientuota ne atskleisti individualius mokinių gabumus, bet už mažiausią kainą suteikti tam tikras standartizuotas žinias kuo didesniam skaičiui vaikų.
Manote, kad mokytis klasėse yra efektyvu? Tai pabandykite klasės aplinkoje išmokti mintinai eilėraštį. Susikaupimo reikalaujančioms užduotims reikia ramios aplinkos, klasėse mokinių dėmesys nuolat blaškomas, todėl mokiniai neišvengiamai turi mokytis ir namuose. Nereikia stebėtis, kodėl mokyklose rašoma tiek kontrolinių darbų, nes mokyklos aplinka labiau tinka ne mokytis, bet tikrinti tai, ką mokiniai išmoko namuose.
Tokia aplinka vargina
Sakoma, kad mokiniai mokykloje socializuojasi. Įdomu, kaip vyksta socializacija, kai klasė sprendžia uždavinius, rašo kontrolinius darbus ar klauso mokytojo aiškinimo. Ar nusirašinėjimas ir replikų laidymas yra šios socializacijos esmė?
Skatina konkuruoti, ne bendrauti
Kodėl dauguma mokykloje mokomų dalykų orientuoti į individualų mokinio darbą, o vertinimo sistema skatina mokinius ne bendradarbiauti, bet konkuruoti?
Kodėl daug kalbama apie patyčių problemą mokyklose, bet šios problemos nėra arba ji daug menkesnė neformaliojo ugdymo grupėse? Ar ne todėl, kad neformaliojo ugdymo grupėje ugdomi mokiniai turi bendrus pomėgius, užsiima jiems įdomia kūrybine ar komandine veikla, todėl daug labiau vertina santykius su aplinkiniais. Mokykloje mokiniai negali pasirinkti, ką jiems veikti, tai kelia jiems stresą, pyktį, abejingumą ir nepagarbą kitiems.
Jei mokinys blogai jaučiasi mokyklos aplinkoje, pervargsta, praranda susidomėjimą, tai gali būti ne atskiros mokyklos ar klasės sukelta problema, bet tiesiog mokiniui netinka grupinis mokymas ir jam reikia keisti mokymosi formą.
Savarankiškas mokymas
Beveik visose pasaulio šalyse mokiniai ir jų šeimos turi galimybę rinktis savarankišką mokymąsi, jei tokia mokymosi forma mokiniui ir jo šeimai atrodo tinkamiausia.
Tačiau jei per dieną skiriate 2 valandas ar daugiau vaikams į mokyklą nuvežti, po to padedate jiems ruošti namų darbus ir matote, kad vaikai mokytis geba, bet mokyklos aplinka jiems netinka, tai tikrai verta pagalvoti apie savarankišką mokymąsi, nes taip visi sutaupysite ir laiko, ir nervų. Nuotolinį mokymą teikiančios mokyklos yra parengusios visą mokymuisi reikalingą medžiagą, jei kyla neaiškumų, galima konsultuotis su mokytojais.
Padeda mokytis ir tėvai
Padėti savarankiškai besimokančiam mokiniui yra kur kas paprastesnė užduotis nei mokytojams mokyti ir drausminti dideles klases, todėl daugumoje pažangių šalių padėti vaikams mokytis namuose gali ir specialaus pedagoginio išsilavinimo neturintys tėvai.
Pavyzdžiui, JAV namų mokymas šiuo metu yra labiausiai plintanti mokymosi forma ir šioje šalyje savarankiškai mokosi per 2 mln. mokinių (apie 3 proc.). NHERI instituto atlikti tyrimai rodo, kad individualiai besimokančių vaikų mokslo rezultatai yra 15–30 proc. aukštesni nei tradicinėse mokyklose besimokančių jų bendraamžių.
Geriausi JAV universitetai mielai priima namuose ugdytus mokinius, nes jie būna labiau išvystę savo individualius gebėjimus ir geriau žino, ko nori pasiekti gyvenime.
Kol kas savarankiško mokymosi potencialas Lietuvoje nėra tinkamai panaudotas, bet didėjant individualizavimo švietime poreikiui, įsigalint informacinėms technologijoms, ugdant mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, savarankiškas mokymasis neišvengiamai taps svarbia mokinių ugdymo forma.
***
Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad Švietimo įstatymas, kiti teisės aktai nustato, kad savarankiškai mokytis namuose gali tie vaikai, kurie dėl ligos ar patologinės būklės negali mokytis bendrojo ugdymo mokykloje.
„Tačiau šiuos vaikus taip pat turi mokyti ateinantys į namus mokytojai. Šie vaikai, turintys 11 ir daugiau metų, gali mokytis ir nuotoliniu būdu. Beje, pasirenkančių nuotolinį mokymosi būdą vaikų skaičius kasmet vis daugėja: 2013 m. šalyje nuotoliniu būdu mokėsi 847 mokiniai, 2016 m. – 2327.
Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos apraše nustatyta, kad pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali mokytis mokiniai, gavę savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padalinių rekomendaciją.
Švietimo įstatymas nenustato, kad patys tėvai gali mokyti savo vaikus. Žinoma, galima samdyti laisvuosius mokytojus. Tačiau jie taip pat negalėtų mokyti visų dalykų.
Švietimo įstatymo 50 str. nustatyta, kad laisvieji mokytojai gali mokyti tik pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas. Taigi, pagal bendrojo ugdymo programas ugdyti vaikų jie negali.
Apie tai, ar Švietimo įstatymas galėtų leisti tėvams mokyti savo vaikus namuose pagal bendrojo ugdymo programas, reikėtų diskutuoti. Savo nuomonę turėtų išsakyti ne tik edukologai, bet ir vaiko teisių apsaugos specialistai, ir mokslininkai.
Šios temos diskusijas su visais suinteresuotais žmonėmis: tėvais, mokyklų vadovų asociacijų, savivaldybių atstovais Švietimo ir mokslo ministerija planuoja atnaujinti ir šiemet“, – rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
