Vyro laiškai pribloškė
Moteris su savimi turėjo visą šūsnį slaptažodžių, slapyvardžių, pašto adresų bei telefono numerių. Visą šią informaciją ji paslapčia surinko įlindusi į savo vyro telefoną bei jo užrašų knygelę, kurią rado paslėptą po čiužiniu.
Iš pradžių pamaniau, kad jai nieko nepavyks, nes visa ta informacija buvo kažkokia padraika. Kažkokie slaptažodžiai be slapyvardžių, pašto dėžučių pavadinimai be slaptažodžių. Viena makalynė. Moteriai teko gana ilgai sukti galvą, kol viską sudėliojus į vietas prisijungė prie savo vyro elektroninės pašto dėžutės, o paskui ir prie pačio profilio.
Jau atidarius pirmus laiškus tapo aišku, kad vyras savo žmonai melavo sakydamas, kad seniai nutraukė santykius su buvusia meiluže. Bet mane labiausiai suglumino ne pats faktas, kad vyras buvo vis dar neištikimas, ir net ne meilės žodžiai bei eilėraštukai, kuriuos jis siuntė savo draugei – nustebino jo meilužės cinizmas.
Vyras, rašydama laiškus savo meilužei, linkėjo savo žmonai mirties, svajojo, koks laimingas jis taptų ją palaidojęs. O kita moteris, vietoje to, kad sudrausmintų taip kvailai kalbantį vyrą, siuntė jam širdeles…
Šis laiškai taip stipriai užgavo moterį, kad ji net apsiverkė. Vat, ir kam reikėjo lįsti ten, kur nereikia? Aš juk perspėjau iš anksto, kad taip gali būti... Nors, tiesą pasakius, nejauku pasidarė ir man. Buvo keista, kad mirti savo žmonai linki vyras, pragyvenęs su ja net 40 metų...
Pasielgė netikėtai
Raminau moterį. Prašiau nesisieloti taip stipriai ir vyro žodžių neimti į galvą. Greičiausiai, jis nerimtai kalbėjo. Tik norėjo įtikti meilužei.
„Kaip neimsi į galvą, – vis nesiliaudama verkusi dejavo moteris. – Aš jį taip stipriai mylėjau visą gyvenimą, o jis su manimi kaip žvėris. Tu tik pažiūrėk, kokias žinutes jis man siuntė, kai buvau išvykusi į sanatoriją. Ten jis irgi minėjo mirtį. Baisu.“
Paėmus jos telefoną pradėjau skaityti tas žinutes. Jose vyras kaltina savo žmoną abejingumu, kad ji visai nesidomi jo savijauta, nepaklausia, ką jis valgo, ką gerią ir kuo yra apsirengęs. Aiškino, kad jam atsibodo taip gyventi ir jis nori palikti šį pasaulį, bet ne vienas, o pasiėmęs ją su savimi…
Na, ir kaip galima pakomentuoti tokius žodžius? Tik kad tai yra nesąmonė, dėl kurios neverta pergyventi. Taip tai moteriai ir pasakiau: „Nesijaudinkite. Nieko jis jums nepadarys. Tyčia provokuoja siekdamas sukelti kaltės bei nepasitikėjimo savimi jausmą arba nori susargdinti. Matyt, galvoja, kad nuo nervų susirgsite kokia nors liga ir greičiau numirsite. Ir jis bus teisus. Jei šitaip nervinsitės, tikrai susirgsite. Geriau sugrįžus namo trenkite į stalą kumščiu pasakiusi, kad viskas baigta ir vykite niekšą laukan.“
Atrodė, kad moteris tuomet man pritarė. Tačiau šios istorijos pabaiga yra kitokia nei galima būtų tikėtis. Moteris, sužinojusi apie savo vyro niekšybę, vėl jam atleido. Aš nežinau, ką tokio jis jai papasakojo, kad ji taip pasielgė, bet vieno fakto nenuginčysi – vyras ir toliau ją apgaudinėja. Jis toliau susirašinėja su savo meiluže tyčiodamasis iš savo žmonos jai už nugaros...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
