„Ne bėda“, – pagalvojau aš pernai ir nuvežiau mamą į miestą, kad susorganizuotume jau kodų generatorių. Senjorė net mygtukiniu telefonu sunkiai tvarkosi, tad apie išmąnujį telefoną ir „SMART ID“ net nemąstėme. Nuvažiavom, pinigėlį susimokėjom, generatorių gavom, numetėm į stalčių ir pamiršom.
Juk įsigytas buvo ekstra atvejui, kad, reikalui esant, galėčiau padėti mamai sutvarkyti bankinius reikalus internetu. Praėjo beveik metai ir toks reikalas pribrendo. Tep lep, o generatoriaus PIN kodo niekas nebeatsimena. Keli bandymai ir prieeiga užblokuota.
Ir štai čia prasideda pats įdomumas. Norit generatorių atblokuoti? Minkit 60 km vėl. Ar galima tai padaryti internetu? Ne. Sodinkit nesveikuojančią pagyvenusią moterį į automobilį ir pirmyn į trasą. Ačiū. O ką daryti tiems, kurie automobilio ar vairuotojo neturi? Ką daryti tiems, kas vieniši, be pagalbos ir be žmogaus, kuris gali išspręsti visas problemas?
Sakysit, patys kalti, kad PINą pamiršom? Atleiskit, kai tau septyniasdešimt, kartais pamiršti ir kur akinius pasidėjai, ką jau kalbėt apie PINą. Vienintelis įmanomas ir logiškas tokios situacijos sprendimas, mano manymu, pasirinkti kitą, arčiau mūsų filialą turintį, banką. Ką ir padarysim.
***
Moters minėto banko (pavadinimas redakcijai žinomas. – Red.) atstovas portalo lrytas.lt skaitytojams paaiškino, kodėl dauguma bankų atsisako kodų kortelių, o senjorės atvejui pažadėjo rasti individualų sprendimą.
„Bet kuri banko klientų naudojama identifikacijos priemonė, kuria jie jungiasi prie interneto banko ir tvirtina operacijas ar pasirašo dokumentus, yra išduodama konkrečiam asmeniui ir tik jis žino priemonės prisijungimo duomenis. Kai klientas pradeda naudotis slaptažodžių generatoriumi (jis išduodamas pasirašius el. paslaugų sutartį), klientas pats susigalvoja generatoriaus atrakinimo penkių skaitmenų PIN kodą, kurio niekas kitas, išskyrus jį patį, nežino.
Tad jei asmuo pamirš PIN kodą (generatorius automatiškai užsiblokuoja, kai kodas penkis kartus įvedamas neteisingas), banko darbuotojai neturės galimybių jo priminti. Tokiu atveju klientas turi atvykti į artimiausią banko skyrių, kur generatorius bus atblokuotas.
Slaptažodžių generatorius suteikia jo naudotojui ne tik galimybę jungtis prie interneto banko ir tvirtinti atliekamas operacijas, bet ir juridinę galią pasirašyti įvairius dokumentus ir sutartis. Saugus e. bankininkystės naudojimas yra vienas svarbiausių banko prioritetų, todėl išimčių išduoti kliento prisijungimo priemonę kitam asmeniui, jo atstovui, nėra numatoma.
Tačiau bankas visada yra pasirengęs, atsižvelgdamas į kliento situaciją, ieškoti individualių klientui tinkančių sprendimų. Bankas taip pat gali kliento notariškai įgaliotam asmeniui suteikti galimybę tapti kliento sąskaitos naudotoju (tačiau ir tokiu atveju įgaliotas atstovas prie kliento sąskaitos jungtųsi pačiam įgaliotam atstovui banko suteikta prisijungimo priemone. Kliento prisijungimo duomenų bankas negali atskleisti jokioms trečiosioms šalims).
Persikėlus didžiajai daugumai bankininkystės operacijų į elektroninę erdvę, svarbu tampa užtikrinti, kad klientų identifikavimo priemonės atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Papildomą dėmesį mokėjimams e. erdvėje skiria ir šių metų rudenį, rugsėjo 14 d., įsigaliosiantys ES Mokėjimų paslaugų direktyvoje (PSD2) nustatyti aukštesni saugumo reikalavimai.
Dėl šių priežasčių bankai palaipsniui atsisako slaptažodžių kortelių. Kitos prisijungimo priemonės, kurias gali rinktis banko klientai, yra „Smart-ID“ programėlė, slaptažodžių generatorius, mobilusis parašas“, – išvardijo atstovas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
