Šeima ir du berniukai
Tavo vardas Virginija. Man tai – pats gražiausias merginos vardas pasaulyje. Tu nuostabi, ypatinga mergina – protinga, išvaizdi, žmogiška, be galo darbšti, ypatinga, išsiskirianti iš visų. Siekianti savo tikslo nuosekliu darbu. Tai savybės, kurias šiomis dienomis retai turi viena mergina.
Tai buvo rugpjūčio 13 diena. Tada susipažinome, pamilau tave iš pirmo žvilgsnio. Kažkas viduje apsivertė aukštyn kojomis ir supratau, jog esi ta vienintelė. To jausmo negaliu atsikratyti ir prabėgus daugeliui metų nuo mūsų pažinties pradžios.
Per tuos metus, kol buvome drauge, sukūrėm gražią šeimą, susilaukėm dviejų nuostabių berniukų. Tai – be galo nuostabus jausmas: būti tėčiu ir Tavo vyru. Su Tavimi jaučiausi žmogumi ir patyriau nuostabiausias akimirkas mano gyvenime. Bet viskas šiam gyvenime turi pradžią ir pabaigą.
Atsimenu kaip šiandien
Vieną dieną tu išėjai nieko netarusi. Nepaaiškinus nei kodėl, nei kas. Tiesiog išėjai. Manyje palikai begalinę tuštumą, kurios negaliu užpildyti jau daugiau kaip metus gyvendamas be tavęs. Didžiulį, begalinį skausmą širdy palikai, kuris mano krutinę drasko.
Aš supratau, kad dėl daugelio dalykų labai smarkiai klydau. Iš tiesų begalę klaidų padariau. Tave įskaudinau ir nuvyliau, įžeidžiau ne vieną kartą. Nemokėjau Tavęs išklausyt ir suprast. Gailiuos dėl visko, ką Tau teko iškęsti per mane.
Atsiprašau, meile mano. Atsiprašiau daugybę kartų, bet jei reikės, atsiprašinėsiu visą gyvenimą. Tu – mano gyvenimo meilė ir aš sieksiu tavęs, ir lauksiu tavęs visą savo gyvenimą.
Palikai mane vasarai besibaigiant. Tą dieną atsimenu kaip šiandien, niekaip negaliu su tuo, kas įvyko, susitaikyti. Išsiskyrimas pakirto man kojas ir rankas, negaliu dirbti, negaliu miegoti ir valgyt. Atėmei viską. Šeimą, namus, vaikus – viską ką labiausiai myliu ir branginu.
Padarysiu viską!
Neketinu sėdėti rankų sudėjęs, praradęs nuostabiausią merginą ir žmoną pasaulyje. Vos užmerkęs akis, regiu tavo nuostabias akis, rausvus skruostus, žavią šypseną. Prabėgus tiek laiko, vis dar jaučiu Tavo šilumą, aistrą, Tavo begalinį artumą. Nors ir nėra šalia Tavęs, girdžiu Tavo juoką, skambų balsą, girdžiu, kai ištari „myliu tave“.
Nieko negaliu padaryt, to jausmo širdy niekada negalėsiu išplėšt. Tu esi manyje, ir liksi amžinai. Per husarą nusiunčiau Tau ryškiausią rožių puokštę. Turbūt tau tai pasirodė per daug banalus sprendimas, todėl gėlių paprasčiausiai nesutikai priimti. Sako, kuo labiau stengiesi, tuo sunkiau pasiduoti, todėl mano meilė tau tik augo ir stiprėjo. Daugybę kartų siunčiau gėlių, rašiau ir laiškus. Niekas nepadėjo. Stengiausi kaip sugebėjau. Viską dariau su mylinčia širdim ir be galo nuoširdžiai.
Jeigu tik žinočiau naujų būdų, kaip pasiekti tavo širdį, neabejodamas juos išbandyčiau. Bet aš nesiliausiu tavęs siekti. Išbandysiu visus pasaulio būdus ir tik tada sustosiu... sustosiu, kai būsime kartu, nes mano meilė Tau – begalinė.
Virgute, aš begalo karštai myliu, esi vienintelė moteris mano gyvenime, kurią mylėsiu visa širdimi, amžinai. Su didžiausia meile – Tavo buvęs vyras.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
