Turiu draugę viename atokiame Lietuvos miestelyje. Labai seniai nesimatėme, nusprendžiau ją aplankyti ir kartu Joninių šventės dvasią pajusti.
Kaune ar kituose didžiuosiuose miestuose šventės minimos visai kitaip nei miesteliuose ir kaimuose. Renginių pertekę ir visko prisižiūrėję žmonės visiškai kitaip žiūri į šventes. Jose daug dirbtinumo. Provincijoje žmonės paprastesni, arčiau gamtos.
Taigi, su drauge ir jos šeima patraukėme Joninių švęsti. Manėme, vainiką nusipinsim, laužo liepsnose trumpiausią metų naktį pasitiksim.
Šventė buvo kukli, bet graži, kol joje dalyvavo šeimos su vaikais. Kaimo kapelų koncertas, kermošius ir tt.
Bet temstant prasidėjus diskotekai ir poroms su atžalomis išsiskirsčius, atmosfera pasikeitė.
Joninių šventėje turėjo progos pasireikšti agresyviai nusiteikęs padauginęs jaunimėlis. Bet tikrai ne jie mane nustebino labiausiai.
Likau šokiruota, kai pamačiau alkoholio padauginusias Janinas ir už jas švenčiančias. Mane labiausiai nustebino, kiek daug alkoholio vartoja moterys ir kaip elgiasi! Griuvinėjo ant žolės, rėkavo visokius rusiškus keiksmus. Susivėlusios, nusibrozdinusios kelius – siaubas kažkoks!
Nors iš aprangos sprendžiant, tai tikrai ne iš asocialių šeimų. Viena šaukė, kad naujai priaugintą nagą nusiplėšė. Jei jau lankosi grožio salonuose, turėtų ir žinoti, kaip dera ir nedera elgtis damoms viešose vietose.
Kulminacija buvo, kai pora moterų susimušė tarpusavyje. Moterys buvo taip susikibusios į plaukus viena kitai, kad pasidaviau instinktams jas išskirti. Tai buvo didžiausia mano klaida – vos nekliuvo ir man už tai...
Pradėjo plūsti visokiais rusiškais žodžiais, grasinti, gąsdinti, kad užsiundys ant manęs visus kaimo šunis ir dar savo vyrus – „susidoros kaip su šilta vilna“.
Akys moters jau buvo pabalusios, atrodė, kad su savimi šneka, nelabai ką mato ir supranta. Siaubingai išsigandau. To gyvenime dar nemačiau.
Kadangi tie žmonės matė, su kuo atėjau, o provincijoje taigi visi visus pažįsta, grįžusi pas draugę namo ilgai bijojau išeiti.
Dabar, jau praėjus kelioms dienoms ir baimės drumzlėms nusėdus, širdį užliejo liūdesys. Taip liūdna, kad žmonės pas mus tik taip moka šventes švęsti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
