Tokiais ar panašiais žodžiais svaidėsi vaikinai prieš kelis mėnesius, kai buvo pranešta apie šauktinių grąžinimą. Nuo pirmadienio jie kviečiami. Kokios reakcijos sulauksime šįkart?
Šiais laikais tiek daug informacijos galima rasti internete, tačiau, matyt, ne visi tai žino. Dalis neigiamai į šauktinius žiūrinčių, bet svarių argumentų neturinčių žmonių rėkia (žinoma, virtualiai, nes taip lengviau ir dar balsas realybėje lieka neužkimęs), kad bus taip ir dar kitaip, ir anaip, ir, va, taip. Juk fantazija šiuo atveju tikrai geriau už faktus, kurie yra išdėstyti punktais, kad būtų paprasčiau skaityti.
Jeigu žmogus eina į kariuomenę, jis pasmerktas mirti. Na, toks įspūdis susidaro iš merginų ar moterų nuomonių, kurios skelbiamos socialiniame tinkle „Facebook“: „Negaliu jo leisti, nes nenoriu prarasti.“ Itin nemėgstu statistikų (ypač kai apie beveik tris milijonus Lietuvos gyventojų sprendžiama iš apklausų, kurių metų bendrauta tik su keliais tūkstančiais iš jų), tačiau tokiu būdu išdėstyti skaičiai – geriausias būdas įtikinti liaudį.
Apie Antrojo pasaulinio karo aukas internete rašoma: „Žuvo apie 19 milijonų kareivių, apie 39 milijonus civilių.“ Atrodo, konflikto metu didesnė tikimybė mirti tam, kuris nekariauja. Žinoma, netinkamas skaičių lyginimas, bet aš juk irgi galiu savo nuomonę paremti bet kokiomis mintimis.
Ieškojau žodžio „užpulti“ reikšmės ir ją radau: mestis (ant ko) siekiant įskaudinti, nugalėti, įveikti, sunaikinti. Dar suradau, ką reiškia „ginti“: vaduoti kam užpuolus; atremti puolimą. Abu šie veiksmažodžiai yra skirtingai rašomi ir jų reikšmės, matyti, taip pat nevienodos.
Tad kodėl tie taikūs, bet netolerantiški, draugiški tam tikriems mūsų kaimynams ir nekenčiantys tų, kurie yra kitoje pusėje, išmąsto sąmokslo teorijas, kad mes ruošiamės parodyti ginklus kitoms valstybėms ir jas „išvaduoti“ nuo nežinia ko?
Neprisimenu, jog būčiau girdėjęs ar skaitęs, kad koks nors politikas (verta paminėti – protingas, o tokių, nerėkit, yra pakankamai) sakytų žodžius „mes ruošiamės karui“. Taip dažniau kalba „paprasti mirtingieji, kurie badauja dėl valdžios sprendimų“. Be to, jie turi omenyje „mes ruošiamės pulti“. Bet juk visur pabrėžiama: gy-ny-ba (jeigu kam nors neaišku, internetas rašo: gynimas, apsauga). Šalia žodžio „ginti“ pateikiama lietuvių prozininko Antano Venclovos citata: „Gynė žemę mano protėviai.“ O kodėl mes patys negalime to daryti?
Rodos, kai kurie dabar elgiasi savanaudiškai, bijodami parodyti savo baimę: „Negaliu kariauti, nes nenoriu palikti jų.“ Aš irgi turiu, ką galėčiau prarasti. Aš irgi esu tas, kuris kam nors nelaimingu atveju būtų praradimas. Bet geriau eisiu ginti savo krašto, savo žmonių, kad ir kokie pikti jie kartais būtų, negu naudosiuosi kvailu argumentu „o ką man padarė valstybė?“ O ką tu pats padarei jos labui, kad tikėtumeisi atsako?
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
